Ar yra didelių ir mažų šalių, kai kalbame apie švietimą?
Su iššūkiais švietimo sistemoje susiduria daugelis pasaulio šalių. Lietuva taip pat imasi veiksmų ir jau lapkričio 26 d. Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija organizuojamo nacionalinio kultūros forumo metu spręs kultūros sektoriaus įtraukimo svarbą formalaus ir neformalaus švietimo kontekste, kūrybiškumo, kūrybinio mąstymo integravimą į ugdymo sistemą, pasitelkiant kultūros bei kūrybinių industrijų profesionalų patirtį. Forumo pagrindinis svečias – JAV švietimo ekspertas Charles Fadel, kuris sutiko pasidalyti savo neeiline patirtimi ir įžvalgomis apie švietimą dabartiniame iššūkių kupiname pasaulyje. Išskirtiniame interviu Center for Curriculum Redesign (JAV) steigėjas ir direktorius, Harvardo universiteto Aukštosios švietimo mokyklos vizituojantis mokslininkas, Verslo ir pramonės patariamojo Švietimo komiteto pirmininkas pasakoja, su kokiais iššūkiais šalys dažniausiai susiduria, kokiais pavyzdžiais galime sekti ir kaip siekti teigiamų pokyčių švietimo srityje.
– Turite 25 metų patirtį aukštųjų technologijų srityje, esate knygos „XXI amžiaus įgūdžiai autorius, su švietimo sistemomis ir institucijomis dirbote daugiau nei 30 šalių. Kaip švietimas tapo Jūsų pagrindiniu analizių ir tyrimų objektu?
– Studijavau elektrotechniką ir kvantinę fiziką, tačiau palaipsniui perėjau nuo technologijų prie švietimo technologijų ir politikos. Visada domėjausi įvairiomis sritimis – nuo biotechnologijų iki istorijos, gilinausi į skirtingus dalykus, bet esminis apsisprendimas įvyko dirbant mikroschemų gamybos pramonėje, kai įmonės įkūrėjas ir vadovas Ray Stata pristatė metodus, kaip paspartinti mokymosi greitį. Tai man paliko didžiulį įspūdį ir, galiu sakyti, kad tai ir buvo didžiojo lūžio momentas. Prireikė dešimties metų, kad mano karjeroje įvyktų realūs pokyčiai, bet ta paskaita nulėmė visą tolesnį mano kelią.
– Bendradarbiavote su įvairių pasaulio šalių švietimo institucijomis ir gilinotės bei analizavote skirtingas švietimo sistemas. Su kokiais iššūkiais šalys dažniausiai susiduria švietimo srityje?
– Didžiausias iššūkis yra tai, kad tiek žmonės apskritai, tiek institucijos, yra nelinkę keistis. Jiems atrodo, kad žinių ir gebėjimų, įgytų praeityje, turėtų pakakti ir ateičiai: sunku susitaikyti su tuo, kad jie, kaip ir mes visi, turime tęsti mokymąsi visa gyvenimą ir negalime sakyti, jog mokymo programa, sukurta prieš 50 metų, vis dar yra tinkama šiandienai. Didelis iššūkis yra paskatinti pokyčius, kai Švietimo ministerijos ir departamentai iki galo nesupranta, kokie gilūs jie turi būti. Jie mano, kad tai nėra taip reikšminga ir užtenka pašalinti vieną ar kitą matematikos temą, tačiau iš tikrųjų kalbama apie visos matematikos šakos (kompiuterinės matematikos) įvedimą arba visos disciplinos, pavyzdžiui, verslumo, inžinerijos ar socialinių mokslų įtraukimą. Taigi, šis nesugebėjimas ar nenoras keistis yra didžiausias sunkumas, su kuriuo visi susiduriame.
– Kokius pokyčius matote 10–15 metų laikotarpyje?
– Prieš 15 metų aš parašiau pirmąją savo knygą „XXI amžiaus įgūdžiai“. Šį sakinį dabar naudoja kiekvienas visame pasaulyje ir stengiasi įtraukti į savo mokymo programas tokius dalykus, kaip kūrybiškumas. Tai gera žinia. Bloga žinia ta, kad niekas to nedaro masiškai ir kokybiškai. Pagalvokime apie tai keliais etapais. Pirmasis, tai noras ką nors daryti. Kitas etapas – ar tai vyksta konkrečiu atveju? Kai kurie mokytojai deda daugiau pastangų, pavyzdžiui, kūrybiškumo aspektu, tačiau tai nėra sistemiška ir visapusiška. Norint, kad tai būtų sisteminga ir kokybiška, mes turime daug greičiau tobulėti, o to įrodymui turėti vertinimų sistemą, kaip mūsų tobulėjimo įrankį.
– Ar yra mažų ir didelių šalių skirtumų kalbant apie švietimo sistemą?
– Net ir didelėse šalyse galima rasti mažų meistriškų pavyzdžių. Pavyzdžiui, tai gali būti privačios mokyklos, konkrečios mokyklų sistemos, tam tikra provincija ar valstija. Taigi, šalies dydis pasiekimams švietimo srityje įtakos neturi. Tačiau vieni geriausių pavyzdžių pasaulyje yra Estija ir Suomija, kurios yra visai šalia Lietuvos. Iš jų galima pasisemti įkvėpimo ir pamatyti, ką jie daro teisingai, paverčiant tai jūsų šalies poreikiais.
– Ko mes galime pasimokyti iš Suomijos ir Estijos, kodėl jos yra geriausių pavyzdžių sąraše?
– Pirmiausiai, manau, kad jie turėjo ambicingesnę politiką, siekdami judėti į priekį ir sudrebindami savo status quo – socialinę ir politinę struktūrą bei vertybių būklę, kurios buvo mokoma. Ne viskas pavyko ir ne viskas yra įgyvendinta, tačiau jie parodė didelį norą veikti. Antra, jie skyrė dideles investicijas mokytojų žinių ir įgūdžių tobulinimui. Suomija yra geriausias pavyzdys visame pasaulyje, koks selektyvus tapo mokytojų įdarbinimas. Tai buvo neabejotinai labai protinga investicija. Mokymo programos keitimas ir nuodugnus bei nuolatinis mokytojų mokymas yra didžiausi teigiamų pokyčių švietimo sistemoje receptai.
Charles Fadel nacionaliniame kultūros forume pristatys specialiai Lietuvai parengtą pranešimą apie kūrybiškumą švietime „Švietimas žmonijos iššūkių akivaizdoje“. Jis pasidalys savo įžvalgomis apie švietimą dabartiniame iššūkių kupiname pasaulyje ir kokius įrankius pasitelkus savo vaikus galime atvesti į sėkmę. Daugiau apie Forumą galite sužinoti čia.
Forumo partneriai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, „Žinių ekonomikos forumas“ , Lietuvos leidėjų asociacija, asociacija „Kūrybinės jungtys“, Lietuvos dizaino asociacija, AGATA, Socialinės lyderystės asociacija, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, naujienų portalas LRT.lt, naujienų portalas Delfi.lt, kūrybinė komunikacijos agentūra „Pepper agency“.
Šia naujiena dalinosi: https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/jav-svietimo-lyderis-charlesas-fadelis-kurybiskumo-savoka-daznai-suprantame-per-siaurai.d?id=88584863&fbclid=IwAR3IOXi7lfK4hhkv9jTdHBFL0AGRH7f7Qf-qN29RJxcBkKm6on4k8Jlf3Pk
https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1533327/ar-yra-dideliu-ir-mazu-saliu-kai-kalbame-apie-svietima?fbclid=IwAR1YBFUcqtwwWZySpTG9nfohJdx6kQrbLv_NsQ4AviAVhtal-kurIIp2XDs
Forumą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė.