PASIŪLYMAI XIX-OSIOS LR VYRIAUSYBĖS PROGRAMAI

Kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) sektorius Lietuvoje pastaraisiais metais yra vienas didžiausių darbdavių ir vienas labiausiai augančių ekonomikos sektorių, generuojantis reikšmingą vertę Lietuvos visuomenei, prisidedantis prie socialinės ekonomikos kūrimo, šalies tapatybės bei įvaizdžio formavimo. KKI sektorius taip pat atlieka svarbų socialinį vaidmenį – skatina visuomenės sanglaudą, mažina socialinę atskirtį, stiprina bendruomenes ir prisideda prie regioninės nelygybės mažinimo, stiprindama pilietinę savivoką ir solidarumą. KKI sektoriaus indėlis švietimo ir sveikatos srityse kuria ilgalaikę naudą visuomenei, skatina kūrybiškumą, kritinį mąstymą, stiprina bendrą socialinę gerovę ir emocinę sveikatą.

Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2021 m. KKI sektoriaus įmonės iš viso sudarė 4,8 proc. visų Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų. KKI sektoriaus įmonėse iš viso 2021 m. dirbo 50,2 tūkst. darbuotojų arba 3,7 proc. visų užimtųjų Lietuvoje. 2021 m. KKI sektoriaus sukuriama produkcija buvo verta 1,94 mlrd. Eur, o bendra sukurta pridėtinė vertė siekė 1 mlrd. Eur. Palyginimui su visa šalimi, 2021 m. Lietuvoje sukurta pridėtinė vertė pagal visas ekonomines veiklos rūšis to meto kainomis siekė 50,196 mlrd. Eur, taigi KKI sektorius sudarė beveik 2 proc. visos šalies sukuriamos pridėtinės vertės. KKI pridėtinė vertė 2022 metais 3,28 proc. visos bendrosios pridėtinės vertės ir sudarė reikšmingą ekonomikos dalį lyginant su kitais sektoriais (pavyzdžiui 2020 metais Maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyba sudarė 3,19 proc., Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla – 1,2 proc., Telekomunikacijos – 0,9 proc.).

Pastaruosius kelis metus pastebimas stabilus užimtųjų skaičiaus augimas KKI sektoriaus įmonėse – užimtųjų skaičius atitinkamai siekė 48,75 tūkst. (2019 m.), 49,12 tūkst. (2020 m.), 50,2 tūkst. (2021 m.) ir 55,85 tūkst. (2022 m.) užimtųjų. Lyginant jaunimo (15-29 m.) užimtumo struktūrą KKI sektoriaus viduje ir su Lietuvos vidurkiu, patvirtinamos Europos Komisijos išvados, kad KKI yra vienas dinamiškiausių Europos sektorių, kuris rodo didesnį nei vidutinį augimą ir kuria palankias sąlygas darbui bei kitų patrauklių formų užimtumui, ypač jaunimui, kartu stiprinant ir socialinę sanglaudą.

Lietuvos talentai didina šalies žinomumą, pelno aukščiausius tarptautinius apdovanojimus ir pripažinimą: Prestižiniu Venecijos meno bienalės „Auksiniu liūtu“ apdovanota opera “Saulė ir jūra“ 2019 m. Asmik Grigorian geriausia pasaulio operos solistė „International Opera Awards” 2019 m. Mirga Gražinytė-Tyla laimėjo geriausio metų įrašo apdovanojimą Gramophone Classical Music Awards 2020 m. Garso prodiuseriai Aleksandra ir Vilius Kerai keturis kartus nominuoti Grammy apdovanojimams. Pagrindinis Venecijos kino festivalio Horizontų programos apdovanojimas – rež. L. Bareišos filmui „Piligrimai“ 2021 m., Europos kino apdovanojimas geriausias dokumentinis filmas 2022 m. Manto Kvedaravičiaus “Mariupolis 2”. Sundance“ (JAV) kino festivalyje Marija Kavtaradzė apdovanota už geriausią režisūrą “Tu man nieko neprimeni” 2023 m. Tarp geriausiai visų laikų parduodamų vaizdo žaidimų dvidešimtuko “Human Fall Flat” – parduota virš 50 mln. kopijų, šimtai milijonų peržiūrų YouTube platformoje. Paslaugų ir produktų dizaino pirmasis Lietuvos vienaragis “Vinted”, Lietuvos breiko talentas Dominyka Banevič ir kt.

Siekiant skatinti ir tinkamai panaudoti KKI potencialą, didinti užimtumą, kurti aukštos pridėtinės vertės, lanksčias ir tvarias veiklos sąlygas, būtina investuoti į KKI sektoriaus konkurencingumo didinimą, infrastruktūros gerinimą ir kitų KKI veiklos sąlygų gerinimą. Itin svarbu tolygiai stiprinti visą KKI ekosistemą, mažinti fragmentavimą, stiprinti bendradarbiavimą tarp valdžios sektorių, kūrėjų ir visuomenės, sudaryti mokestines paskatas, formuoti sisteminį požiūrį į KKI ekosistemą, skatinti KKI sričių sinergijas, formuoti skaidrią, vientisą KKI politiką ir priemones jos įgyvendinimui, skatinti KKI augimą ir plėtrą nacionaliniu, regioniniu bei tarptautiniu mastu.

Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija teikiame šiuos siūlymus:

1. Siūlome Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų (KKI) sektorių pripažinti prioritetiniu ir strategiškai svarbiu valstybės ekonomikai sektoriumi, atsižvelgiant į jo reikšmę šalies socialinei ir ekonominei raidai bei indėlį į nacionalinio tapatumo, kultūrinės bei ekonominės vertės kūrimą. Įtraukti KKI sektorių į valstybės strateginius dokumentus, Vyriausybės programą, Nacionalinį pažangos planą, sektorinės plėtros programas bei naujojo Europos Sąjungos investicijų programavimo laikotarpio (2028-2034 m.) prioritetus. Lietuvos vyriausybei ir atsakingoms institucijoms taip pat siūlome intensyvinti KKI sektoriaus pozicionavimą tarptautinėse rinkose, siekiant pritraukti talentus ir investicijas, prisidedant prie šalies patrauklumo didinimo.

2. Plėtoti pažangią kūrybinių ir kultūrinių industrijų ekosistemą siekiant telkti ir stiprinti sektoriaus potencialą. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tarpdiscipliniškumo skatinimui ir “creative fusion/co-creative” (hub’ų) infrastruktūros kūrimui, kuri atitiktų aukščiausius techninius standartus ir Europos Sąjungos žaliojo kurso reikalavimus. Ši infrastruktūra turėtų tapti pagrindiniu veiksniu, padedančiu Lietuvai išlaikyti ir pritraukti talentus, akseleruoti, kurti inovatyvius, aukštos pridėtinės vertės KKI produktus bei paslaugas gebančius konkuruoti pasaulio rinkose.

3. Parengti ir įgyvendinti kompleksines priemones, skirtas talentų pritraukimui ir išlaikymui Lietuvos KKI sektoriuje. Reikalinga sukurti nuoseklią talentų vystymo sistemą, apimančią visą ugdymo grandinę nuo mokyklos, profesinio ugdymo ir aukštojo mokslo iki viso gyvenimo mokymosi. Ypatingą dėmesį siūloma skirti sektoriaus tarpsektoriškumo plėtojimui, taip pat talentų perkvalifikavimui, siekiant prisitaikyti prie nuolat kintančių rinkos poreikių bei iššūkių.

4. Įvertinti ir pritaikyti pelno mokesčio lengvatas kūrybinių industrijų sektoriuje. Sukurti palankią mokestinę aplinką, kuri skatintų kūrybinių industrijų verslų augimą ir talentų pritraukimą, tuo pačiu prisidedant prie sektoriaus konkurencingumo didinimo tarptautinėse rinkose.

5. Steigti Kūrybinių industrijų centrą, kuris valstybiniu lygiu rūpintųsi KKI sektoriaus augimu ir plėtra nacionaliniu, regioniniu bei tarptautiniu mastu, prisidėtų prie KKI politikos formavimo, priemonių įgyvendinimo, skatintų sektoriaus sinergijas, mažintų fragmentavimą, stiprintų bendradarbiavimą tarp valdžios sektorių, KKI organizacijų, kūrėjų ir visuomenės, vykdytų KKI nacionalinės statistikos ir tyrimų užsakymus, siekiant įrodymais grįstos KKI politikos formavimo ir įgyvendinimo.

6. Įtvirtinti tvarumo principus kultūros finansavimo modelyje, siekti atsparumo politiniams pokyčiams, ypatingą dėmesį skiriant nevalstybinių organizacijų sektoriui. Formuoti finansavimo mechanizmus, kurie atitiktų „rankos atstumo“ principus, užtikrinančius nepriklausomą kultūros ir kūrybinių veiklų vystymąsi (pvz. kasmetinis programų lėšų indeksavimas, investicinių fondų steigimas ir pan.).

7. Užtikrinti aukštą autorių teisių apsaugos lygį. Kuriantys žmonės – autoriai, atlikėjai, taip pat į kūrybinius rezultatus investuojančios įmonės – prodiuseriai, dirbtinio intelekto epochoje rizikuoja netekti pajamų už jų kūrybos panaudojimą. Taip pat neteisėtas panaudojimas yra glaudžiai susijęs su dezinformacijos skleidimu, todėl svarbu įgyvendinti tokio panaudojimo kontrolės įrankius.

8. Stiprinti nevalstybinio sektoriaus veiklą regionuose, siekiant kultūros ir kūrybinio sektoriaus paslaugų įvairovės, prieinamumo bei tvarumo, kurti veiklos paskatas bei priemones, padedančias steigtis, išlaikyti bei plėtoti NVO veiklą vietos lygmeniu, prisidėti prie regioninės ekonomikos vystymo, vietos patrauklumo ir identiteto kūrimo.

9. Sudaryti sąlygas mecenatystės plėtrai, skatinti privačių asmenų teikiamą paramą kultūros ir kūrybinio sektoriaus NVO.

10. Stiprinti tarpsritinį ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą, formuoti priemones skirtas atskleisti kultūros ir kūrybinio sektoriaus potencialą švietimo, sveikatos, mokslo ir inovacijų, užsienio politikos bei kitose srityse.

11. Sudaryti sąlygas socialiniams partneriams įsitraukti ir aktyviai dalyvauti įvairiuose valstybės institucijų ir organizacijų valdymo formatuose, kuriuose priimami sprendimai; užtikrinti grįžtamąjį ryšį ir tvarų bendradarbiavimą.

Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija, daugiau kaip 15 metų atstovaujanti KKI sektorių, esame patikimas socialinis partneris, dalyvaujanti įvairiuose patariamuosiuose formatuose, ekspertinėse darbo grupėse. Esame pasirengę bendradarbiauti prisidedant prie nuoseklaus LRV programos įgyvendinimo, Lietuvos KKI sektoriaus plėtros ir tvaraus augimo, drauge dirbti Lietuvos žmonių labui.