Neišnaudotas nevyriausybinių organizacijų potencialas Biržuose: mezgant dialogą ir stiprinant NVO, kultūra suklestėtų
Biržuose slypi milžiniškas kultūrinis potencialas, tačiau norint jį atskleisti, būtinas artimesnis savivaldybės ir kultūros sektoriuje veikiančių nevyriausybinių organizacijų (NVO) bendradarbiavimas, sako Biržuose veikiančios meno galerijos-kavinės „Portfolio“ įkūrėja Lijana Judickaitė. Būtent tai buvo bandoma daryti praėjusio mėnesio pabaigoje vykusio susitikimo su Biržų rajono savivaldybės atstovais metu, kurį inicijavo Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija (NKIKIA) ir kvietė dalyvauti Biržuose veikiančias kūrybines NVO.
Prieš kurį laiką Lietuvos kultūros taryba inicijavo ir pristatė pirmąjį tokį šalyje tyrimą „Savivaldybių kultūros indeksas“ – jame buvo analizuojamos visos 60 šalies savivaldybių ir vertinama kultūros padėtis jose, atskleidžiamos rajonų bei miestų silpnybės ir stiprybės.
Geriausiai iš visų pasirodė Neringos savivaldybė, surinkusi 56,91 balo iš 100 galimų. Tuo pat metu Biržų rajono savivaldybė atsidūrė 25-oje vietoje iš 60-ties ir surinko 20,83 balo.
Anot NKIKIA direktorės Editos Sabalionytės, Biržų rajono kultūrai tikrai yra kur stiebtis, o pasistengus, nevyriausybinis sektorius gali tapti tvirtu ir patikimu savivaldybės partneriu.
„Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais savivaldos lygmeniu ir jų įgalinimas gali sukurti ne tik stiprų NVO sektorių, bet ir didelę vertę visai bendruomenei. Tačiau tai neįmanoma be palankesnių sąlygų KKI sektoriaus NVO radimuisi ir augimui sudarymo. Būtent todėl visai neseniai inicijavovome šių organizacijų susitikimą su Biržų rajono savivaldybe ir raginome kūrybines NVO burtis drauge, dalintis savo patirtimi ir megzti dialogą su sprendimų priėmėjais. Neabejojame, kad tokie žingsniai yra esminiai, norint, jog Biržų rajono kultūra dar labiau suklestėtų.
Žvelgiant platesniu mastu taip pat vis dar turime, kur tobulėti. Pavyzdžiui, Vyriausybės priimtame „Nacionaliniame pažangos plane 2021–2030“ iki 2030 m. yra numatyta, kad NVO turėtų būti perduota bent 30 proc. viešųjų paslaugų, įskaitant ir kultūros. Šiuo metu yra perduota apie 10 proc., daugiausia socialinių paslaugų. Norėtųsi, kad tai būtų daroma sparčiau ir iniciatyvos netrūktų ypač savivaldos lygmeniu. Tiesa, svarbūs yra ir finansavimo klausimai, tad būtų reikšminga peržiūrėti savivaldybių finansuojamų programų, skirtų NVO, principus“, – teigia E. Sabalionytė.
Susitikime su Biržų rajono savivaldybe taip pat dalyvavęs Lietuvos dizaino asociacijos valdybos pirmininkas ir NKIKIA valdybos narys Algirdas Orantas akcentuoja, kad klestintis KKI sektorius miestams neša didžiulę naudą, o norint puoselėti kultūrą regionuose, itin svarbus yra visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimas.
„Jei yra asfaltuotas kelias, bet jo gale nėra, ko pamatyti, žmonės visada rinksis žvyrkelį, jei tai veda link įdomios patirties. Faktas, kad kultūra padeda į miestus pritraukti žmones, tačiau tuo pat metu tai yra didžiulis pagalbininkas savivaldai kuriant paslaugas mieste. Vienas gerųjų pavyzdžių – „Miško uostas“ Švenčionėliuose, prasidėjęs iš asmeninės iniciatyvos ir virtęs kultūriniu miesto centru, kur vyksta festivaliai ir kiti įvairūs renginiai.
Žinoma, savivaldybė viena negali išspręsti visų problemų. Todėl ir turime bendradarbiauti, kalbėtis, žvelgti ne tik į praeitį, bet ir į ateitį bei pastebėti KKI sektoriuje esančias galimybes ir potencialą, kurį galėtų realizuoti glaudesnių santykių su kultūros NVO mezgimas. O jų – tiek galimybių, tiek potencialo – yra apstu“, – teigia A. Orantas.
Išgyventi vien tik iš meno – sudėtinga
Biržuose jau daugiau kaip penkiolika metų veikiančios meno galerijos-kavinės „Portfolio“ įkūrėja – viena iš nedaugelio gyventojų, mieste vystančių kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus nevyriausybinę organizaciją.
L. Judickaitė pasakoja, kad galeriją kartu su vyru ji atidarė norint susikurti darbo vietą, kurioje būtų galima save realizuoti bei apsupti savo vaikus kultūra ir menu.
„Apskritai, galerijos viziją turėjau dar studijuodama bakalaurą – su tuo buvo susijęs ir mano baigiamasis darbas. Studijuodama magistrą jau kūriau konkrečią strategiją ir verslo planą. Žinoma, bėgant metams viskas koregavosi, o prieš šešerius metus galerijoje atidaryta kavinė simbolizavo savotišką susivokimą, kad tokiame mieste kaip Biržai vien tik iš meno išgyventi kol kas yra beveik neįmanoma“, – sako L. Judickaitė.
Ji pratęsia, kad per šiuos metus galerijoje vyko daugybė tarpdisciplininių renginių: nuo filmų peržiūrų iki šokio performansų, parodų ar instaliacijų. „Portfolio“ įkūrėja akcentuoja, kad pastaraisiais metais viena labiausiai pasiteisinusių iniciatyvų buvo bendradarbiavimas su Europos šalių kino forumu „Scanorama“.
„Vasaros laikotarpiu pernai ir užpernai mūsų galerijoje vyko „Scanoramos“ filmų peržiūros, pritraukusios tikrai daug žmonių. Jas lydėjo ir įvairios seansus peržengiančios patirtys, pavyzdžiui, dirbtuvės, taip pat šiai progai sukūrėme specialius ledus. Galima sakyti, kad šiuo atveju biržiečiai ir apylinkių gyventojai kultūrą vartojo sąmoningai – priešingai nei įprasta“, – teigia pašnekovė.
Pabrėžia dialogo svarbą
L. Judickaitė akcentuoja, kad Biržų rajone slypi išties didelis kultūrinis potencialas, kuris iki šiol nėra iki galo išnaudotas.
„Mes turime garsiau kalbėti apie Biržus, kad tai padėtų pritraukti čia daugiau žmonių, didinti miesto žinomumą. Vienas iš pavyzdžių – iš šio rajono kilęs Jonas Mekas, pasaulinė ikona. Turime jo padovanotus archyvus, kurių į čia esančią biblioteką atvažiuoja pačiupinėti ir pamatyti net japonai. Turime ir daugybę kitų garsių poetų, muzikantų, tačiau neišnaudojame jų palikimo. Tai gali atnešti didžiulę naudą visam miestui, tačiau būtina žengti spartesnius žingsnius bendro tikslo link“, – teigia „Portfolio“ įkūrėja.
Kalbėdama apie tai, ko reikėtų, kad kultūros situacija Biržuose imtų keistis, ji galiausiai akcentuoja dialogo svarbą.
„Žinoma, pinigai yra svarbu, tačiau pradėti reikėtų ne nuo to. Galbūt savivaldybėje galėtų atsirasti tam tikra struktūros grandis, kuri dažniau prie vieno stalo susodintų sprendimų priėmėjus ir kultūros NVO. Jie turėtų nuolat susitikinėti ir kalbėtis, užsiimti tęstinumo vystymu, tolimesnių renginių planavimu ir idėjų keitimusi. Galbūt tuomet atsirastų geresnis supratimas, ko trūksta KKI sektoriaus atstovams, kokia čia vyrauja situacija. Tačiau darbas turi būti bendras – kartu galėtume išsiaiškinti ir žmonių poreikius, nusistatyti prioritetus ir tuomet jau galvoti apie finansus. Ir tai norėtųsi padaryti kuo greičiau, nes motyvacija – slopsta“, – sako pašnekovė.
NKIKIA yra Lietuvos kultūros ir kūrybinio sektoriaus lyderiaujanti skėtinė organizacija, profesiniu ir bendros veiklos pagrindu jungianti juridinius ir fizinius asmenis. Pagrindinė NKIKIA misija – telkiant Lietuvos KKI bendruomenę, formuoti palankią bei tvarią politinę, kūrybinę, teisinę, ekonominę aplinką sėkmingam Lietuvos KKI sektoriui ir jo potencialo augimui bei panaudojimui, kuriant aukštą pridėtinę vertę Lietuvos visuomenei.
Asmeninių albumų nuotraukos: Algirdas Orantas, Edita Sabalionytė, Lijana Judickaitė.
