Lietuvos Respublikos finansų ministerijai
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai
Centrinei projektų valdymo agentūrai
Kopija: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai

DĖL KŪRYBINIŲ IR KULTŪRINIŲ INDUSTRIJŲ FINANSAVIMO PRIEMONIŲ ADMINISTRAVIMO PROPORCINGUMO IR EFEKTYVUMO

Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija „KIK Lietuva“ kreipiasi dėl kūrybinių ir kultūrinių industrijų finansavimo priemonių administravimo ir vertinimo praktikos. Norime atkreipti dėmesį į sektoriui aktualias problemas, susijusias su administravimo tęstinumu, reikalavimų proporcingumu ir priemonių tikslų pasiekimu. Vertindami susidariusią situaciją, matome poreikį ją spręsti sistemiškai, įtraukiant atsakingas institucijas ir socialinius partnerius.

Sektoriuje susirūpinimą kelia tai, kad priemonių administravimo perkėlimas iš Inovacijų agentūros į Centrinę projektų valdymo agentūrą padidino administracinę naštą ir sumažino proceso efektyvumą. Ankstesnė administruojanti institucija buvo sukaupusi reikšmingą įdirbį ir įsigilinusi į kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriaus specifiką, todėl pareiškėjams buvo aiškesni reikalavimai ir priemonės įgyvendinimo logika. Pasikeitus administruojančiai institucijai, kyla rizika, kad šis įdirbis nėra pakankamai perimamas, o reikalavimų taikymas ir interpretavimas iš naujo tampa administraciniu iššūkiu tiek
institucijai, tiek pareiškėjams.

Ypač svarbu įvertinti administracinio vertinimo proporcingumą. Pagal pirmąjį kvietimą buvo pateiktos 48 projektų įgyvendinimo plano paraiškos, tačiau finansuotinomis pripažintos tik 6. Pagal antrąjį kvietimą buvo pateikta 61 paraiška, tačiau finansuotinomis pripažintos tik 11. Tokie rezultatai kelia pagrįstą klausimą, ar problema susijusi tik su pareiškėjų pasirengimu, ar taip pat su priemonės aprašu, reikalavimų proporcingumu ir jų interpretavimu vertinant pareiškėjų tinkamumą.
Kai finansavimo poreikis kelis kartus viršija turimas lėšas, tačiau po administracinio vertinimo tinkamomis pripažįstama tik nedidelė dalis paraiškų, būtina įvertinti galimas sistemines spragas. Taip pat svarbu įvertinti, ar taikomi reikalavimai ir jų interpretavimo praktika yra pakankamai aiškūs, proporcingi ir atitinkantys kūrybinių bei kultūrinių industrijų sektoriaus veikimo specifiką.

Šias aplinkybes iškėlėme ES fondų investicijų stebėsenos komiteto posėdyje 2026 m. birželio 18 d. Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija yra savarankiška, ne pelno siekianti organizacija, jungianti meno ir kultūros organizacijas, asociacijas, kūrybinius verslus, inkubatorius, kūrėjus ir mokslo institucijas. Pasiteiravus Centrinės projektų valdymo agentūros, kada galėtų būti organizuojamas papildomas kvietimas ir ar būtų peržiūrėti galimai pertekliniai reikalavimai, kad kūrybinių ir kultūrinių industrijų organizacijos galėtų patikslinti projektus ir pakartotinai dalyvauti konkursinėje atrankoje, buvo pažymėta, kad tai turėtų būti Kultūros ministerijos sprendimas.

Atsižvelgdami į tai, prašome Finansų ministerijos, Kultūros ministerijos ir Centrinės projektų valdymo agentūros pagal kompetenciją įvertinti susidariusią situaciją ir kartu su socialiniais partneriais ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų, kad kūrybinių ir kultūrinių industrijų finansavimo priemonės būtų administruojamos proporcingai, aiškiai ir orientuojantis į rezultatą.

Esame pasirengę bendradarbiauti, teikti sektoriaus patirtimi grįstus pasiūlymus ir prisidėti prie konstruktyvaus dialogo, siekiant tobulinti kūrybinių ir kultūrinių industrijų finansavimo priemonių administravimo praktiką.

Pagarbiai,
Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos
Valdybos pirmininkas Algirdas Orantas