„KIK Lietuva“ birželio 30 dieną pateikė pasiūlymus 2028–2034 metų Nacionaliniam pažangos planui, siekdama, kad kultūros ir kūrybinės industrijos būtų įtvirtintos kaip viena iš Lietuvos ekonomikos augimo, konkurencingumo ir regionų stiprinimo krypčių. Pasiūlymuose akcentuojama būtinybė kurti nuoseklią KKI paskatų ekosistemą, apimančią finansavimą, kompetencijų stiprinimą, infrastruktūrą, eksportą ir regioninę plėtrą.

Kviečiame susipažinti su pateiktais pasiūlymais:

Pokyčio / proveržio kryptis: KKI ekosistemos stiprinimas siekiant didesnės vertės ekonomikos transformacijai ir konkurencingumui.

2024 m. Lietuvos KKI sektorius sukūrė apie 4 proc. BVP, pasiekė 5,9 mlrd. Eur apyvartą ir užtikrino 75 tūkst. darbo vietų. Tačiau jo plėtrą riboja fragmentuotas finansavimas, todėl būtina sukurti nuoseklią paskatų sistemą nuo idėjos iki eksporto.

1. Kultūros ir kūrybinių produktų bei paslaugų kūrimo ir vertės grandinės stiprinimas

KKI sektoriuje dažnai finansuojami pavieniai kūrybos ar projektų etapai, tačiau neužtikrinamas nuoseklus kelias nuo idėjos ir produkto ar paslaugos sukūrimo iki prototipo, rinkos testavimo, verslo modelio, intelektinės nuosavybės apsaugos, komercializacijos, eksporto, investicijų pritraukimo ir įsitvirtinimo tarptautinėse rinkose. Todėl finansavimo priemonės turi apimti tiek konsultavimą, kompetencijų stiprinimą ar pasirengimą rinkai, tiek ir patį kultūros bei kūrybinių produktų ir paslaugų kūrimą, be kurio negali atsirasti tolesnė komercializacijos, eksporto ir investicijų pritraukimo vertė.

Skirtingose produkto ar paslaugos raidos stadijose KKI subjektams reikalingos skirtingos paramos formos: ankstyvosiose stadijose – idėjų vystymas, kūrybinės koncepcijos parengimas, produkto ar paslaugos sukūrimas, preakceleravimas, mentorystė ir prototipavimas; augimo stadijoje – akceleravimas, rinkos testavimas, verslo modelio, IP, teisinių, finansinių ir rinkodaros kompetencijų stiprinimas; brandesniems subjektams – prieiga prie investicijų, eksporto finansavimo, tarptautinių partnerysčių ir komercializacijos kanalų.

Intervencija sukurtų etapais grįstą finansinių ir nefinansinių priemonių sistemą, kuri leistų nuosekliai kurti, vystyti, testuoti, komercializuoti ir į tarptautines rinkas išvesti kultūros ir kūrybinius produktus bei paslaugas visoje vertės grandinėje. Ji taip pat sudarytų prielaidas tarpinstituciniams bendro finansavimo mechanizmams turizmo, inovacijų, eksporto, švietimo ir regioninės plėtros srityse, nes KKI produktai ir paslaugos kuria vertę ne tik kultūros sektoriuje, bet ir prisideda prie viešųjų paslaugų inovacijų, dizainu grįstų verslo sprendimų, skaitmeninio turinio, kūrybinių technologijų, socialinių inovacijų ir Lietuvos tarptautinio matomumo.

Tikslinės grupės. Kultūros ir kūrybinės organizacijos, NVO, labai mažos, mažos ir vidutinės KKI įmonės, kūrybiniai startuoliai, savarankiškai dirbantys kūrėjai (FA).

2. KKI sektoriui pritaikytų finansinių priemonių ir investicinės parengties plėtra.

KKI subjektams trūksta prieigos prie augimui reikalingo finansavimo, nes kultūros projektinis finansavimas neužtikrina plėtros, o bendrosios verslo finansavimo priemonės nepakankamai atliepia kūrybinių produktų, paslaugų, intelektinės nuosavybės ir nematerialaus turto specifiką. Dėl specifinių veiklos modelių, didelės nematerialaus turto, autorių teisių, kūrybinio turinio ir projektinio darbo dalies KKI subjektai dažnai sunkiau atitinka standartinius finansavimo, paskolų, garantijų ar investuotojų vertinimo kriterijus. Todėl būtina plėtoti tvarias finansavimo formas, įskaitant finansinius instrumentus su grįžtančiomis lėšomis. Intervencija sudarytų sąlygas kurti KKI sektoriui pritaikytas lengvatinių paskolų, garantijų, rizikos kapitalo, mišraus finansavimo ir grįžtančių lėšų priemones. Kartu būtų stiprinama investicinė parengtis – gebėjimas parengti aiškų vertės pasiūlymą, verslo modelį, finansinį planą, rinkos ir eksporto potencialo pagrindimą, IP valdymą ir rizikų įvertinimą. Tai leistų brandesniems KKI subjektams pereiti nuo projektinio veikimo prie tvaresnių augimo modelių.

Tikslinės grupės. Brandesni KKI subjektai, kūrybinės įmonės, augimo potencialą turinčios NVO, kūrybiniai startuoliai, audiovizualinio sektoriaus, dizaino, žaidimų, muzikos, leidybos, scenos menų, kūrybinių technologijų ir kitų KKI sričių subjektai.

3. Nacionalinės KKI kompetencijų, inovacijų ir ekosistemos koordinavimo platformos „Creative Hub“ vystymas

KKI ekosistemoje trūksta koordinuoto kompetencijų, inovacijų, DI, intelektinės nuosavybės, investicinės parengties ir poveikio stebėsenos mechanizmo, kuris sujungtų kūrėjus, kultūros organizacijas, kūrybinius verslus, technologijų sektorių, mokslą, investuotojus, viešąjį sektorių ir tarptautines rinkas.

KKI subjektams dažnai trūksta ne pavienių konsultacijų, o nuoseklaus tarpininkavimo ir kompetencijų mechanizmo, padedančio orientuotis valstybės, inovacijų, eksporto, finansavimo, autorių teisių ir technologijų priemonėse. Taip pat trūksta duomenų ir sistemingos poveikio stebėsenos, siekiant planuoti investicijas.

„Creative Hub“ galėtų būti vystoma kaip platesnio mandato nacionalinė KKI kompetencijų ir augimo platforma, pasitelkiant jau pradėtas ArtTech Hub kompetencijų centro funkcijas ir jas išplečiant. Platforma telktų konsultavimo, DI, kūrybinių technologijų, IP, investicinės parengties, duomenų, poveikio stebėsenos ir tarpsektorinio bendradarbiavimo funkcijas.

Tikslinės grupės. KKI subjektai, kultūros organizacijos, kūrybiniai verslai, kūrėjai, startuoliai.

4. Bendro naudojimo KKI infrastruktūros / Kūrybinio miestelio modelio vystymas

KKI sektoriaus plėtrą riboja specializuotos fizinės ir technologinės infrastruktūros trūkumas, nes daugeliui kūrėjų, NVO, mažų įmonių ir tarpdisciplininių komandų neprieinamos studijos, laboratorijos, repeticijų, įrašų, prototipavimo, gamybos, pristatymo, bendradarbystės ir rezidencijų erdvės.

KKI konkurencingumas negali būti užtikrintas vien konsultacijomis ar projektiniu finansavimu. Daugeliui sričių būtina bendro naudojimo infrastruktūrinė bazė, leidžianti kurti, eksperimentuoti, testuoti, gaminti, pristatyti, bendradarbiauti ir veikti tarptautiniu mastu.

Intervencija sudarytų sąlygas vystyti Creative HUB / Kūrybinio miestelio ir bendro naudojimo KKI infrastruktūros modelį, apimantį specializuotas kūrybos, gamybos, prototipavimo, įrašų, audiovizualinės gamybos, dizaino, scenos menų, vizualiųjų menų, žaidimų, kūrybinių technologijų, pristatymo, rezidencijų ir bendradarbystės erdves. Tokia infrastruktūra papildytų finansines ir kompetencijų priemones, užtikrindama fizines sąlygas produktų ir paslaugų vystymui visose vertės grandinės stadijose.

Tikslinės grupės. KKI organizacijos, kūrėjai, NVO, mažos kūrybinės įmonės, startuoliai, aukštosios mokyklos, kūrybinių technologijų komandos, rezidentai, savivaldybės, kultūros įstaigos ir tarptautiniai partneriai.

5. KKI tarptautiškumo, eksporto pajėgumų ir Lietuvos kūrybinės ekonomikos matomumo stiprinimas

Lietuvos vidaus rinka yra ribota, o daugelis KKI subjektų neturi pakankamos prieigos prie tarptautinių partnerių, koprodukcijų, platinimo kanalų, investuotojų, eksporto rinkų ir ilgalaikio Lietuvos KKI matomumo užsienyje.

KKI sritys gali kurti didesnę ekonominę grąžą tik turėdamos sistemingą prieigą prie tarptautinių rinkų, partnerių, platinimo kanalų ir investuotojų. Pavienis dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose nėra pakankamas, jei nėra rinkų analizės, eksporto strategijų, ilgalaikio atstovavimo, nuoseklios rinkodaros ir Lietuvos KKI matomumo politikos. Produkto sukūrimas savaime neužtikrina jo poveikio, todėl rinkodara, komunikacija, auditorijų plėtra ir platinimas turi būti integrali eksporto ir tarptautiškumo priemonių dalis.

Intervencija stiprintų prioritetinių rinkų analizę, eksporto strategijų rengimą, rinkodarą, komunikaciją, auditorijų plėtrą, pitch platformas, kūrybinių produktų katalogus, dalyvavimą mugėse, festivaliuose ir verslo misijose, koprodukcijų skatinimą, ilgalaikį atstovavimą prioritetinėse rinkose ir Lietuvos KKI prekės ženklo stiprinimą. Ji taip pat apimtų kultūrinio turizmo produktų rinkodarą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, kai tai prisideda prie kultūros ekonomikos augimo, Lietuvos kultūrinio matomumo ir regionų gyvybingumo.

Tikslinės grupės. Eksportui pasirengę KKI subjektai, kūrybinės įmonės, NVO, kūrėjai.

6. Regioninių kūrybinės ekonomikos ekosistemų ir teritorinio KKI potencialo įveiklinimas

Regionuose KKI potencialas dar nėra pakankamai integruotas į vietos ekonomikos, turizmo, švietimo, inovacijų, bendruomenių stiprinimo ir talentų išlaikymo strategijas, todėl kūrybiniai ištekliai dažnai nekuria ilgalaikės ekonominės ir socialinės vertės.

Regionuose kultūros ir kūrybiniai ištekliai gali prisidėti prie ekonomikos įvairovės, vietos identiteto, kultūrinio turizmo, socialinės sanglaudos, naujų darbo vietų ir talentų išlaikymo. Tam reikalingas KKI potencialo įvertinimas ir įveiklinimas.

Intervencija stiprintų regionines kūrybinės ekonomikos ekosistemas, orientuotas į konkrečių teritorijų specializaciją, vietos kūrėjus, kultūros išteklius, paveldą, turizmą, aukštųjų mokyklų, verslo ir bendruomenių partnerystę. Ji taip pat sudarytų sąlygas kurti kompleksinius kultūrinio turizmo ir kūrybinės ekonomikos produktus, susiejant kultūros išteklius, paveldą, kūrybines patirtis, renginius, edukacines veiklas, aptarnavimo paslaugas ir vietos verslus.

Tikslinės grupės. Savivaldybės, regionų plėtros tarybos, regionų kultūros tarybos, vietos KKI subjektai, kultūros įstaigos, NVO, kūrybinės įmonės.

Rodiklis (rezultatas):

• KKI subjektų (privačių ir NVO, FA ir JA, vykdančių KKI veiklą), gavusių veiklos vystymo pagalbą, pagerinti veiklos rezultatai (pardavimų ir (ar) eksporto, ir (ar) darbuotojų augimas), ne mažiau 300 subjektų.
• Nacionaliniu ar tarptautiniu lygiu gyvendintų kultūros turizmo rinkodaros priemonių skaičius.
• Kūrybine infrastruktūra pasinaudojusių KKI subjektų skaičius.
• Tarptautiškumo ir eksporto veiklose dalyvavusių KKI subjektų skaičius.