Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei
Ingai Ruginienei
Lietuvos Respublikos Prezidentūrai
Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui
Lietuvos Respublikos Finansų ministerijai
Lietuvos socialdemokratų partijos valdybai
Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija (KIK Lietuva) išreiškia susirūpinimą dėl užsitęsusios situacijos, kai Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai vis dar nėra paskirtas nuolatinis ministras ir nesuformuota jo politinė komanda. Ši padėtis kelia neapibrėžtumą kultūros sektoriuje, stabdo sprendimų priėmimą ir trukdo įgyvendinti strateginius valstybės kultūros politikos tikslus.
Lietuvos socialdemokratų partijai perėmus atsakomybę už Kultūros ministeriją iš „Nemuno aušros“, kultūros bendruomenė tikėjosi ryžtingų veiksmų, aiškios krypties ir profesionalios politinės komandos, galinčios atkurti pasitikėjimą bei sustiprinti dialogą su kūrybine visuomene.
Vis dėlto iki šiol nuolatinis ministras nepaskirtas, o politinės komandos formavimas nevyksta viešai ir skaidriai, todėl sektoriuje stiprėja nerimas dėl institucinio stabilumo ir politikos tęstinumo.
Didelį nerimą kelia LR Vyriausybės pateiktame 2026–2028 metų valstybės biudžeto projekte numatytas nuoseklus Kultūros ministerijos asignavimų mažinimas: 2026 m. – 255 776 tūkst. eurų, 2027 m. – 246 780 tūkst. eurų, 2028 m. – 200 897 tūkst. eurų. Toks mažinimas yra nesuderinamas su deklaruojamais valstybės įsipareigojimais stiprinti kultūrą, kūrybiškumą ir nacionalinį atsparumą.
Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija pabrėžiame, kad šis sprendimas prieštarauja ne tik ilgalaikėms Lietuvos strategijoms, bet ir šiandieninei geopolitinei situacijai.
Dabartiniame saugumo kontekste, kai nedraugiškos valstybės aktyviai naudoja kultūrą ir informacinę erdvę kaip „minkštąją galią“ visuomenių nuotaikoms veikti, Lietuvos kultūros stiprinimas tampa ne tik kultūrine, bet ir nacionalinio saugumo bei valstybės atsparumo užduotimi. Silpninant kultūros finansavimą, valstybė mažina savo gebėjimą puoselėti pilietinį sąmoningumą ir vertybinius pagrindus, atsverti išorinės propagandos poveikį, stiprinti visuomenės pasitikėjimą demokratija ir institucijomis, skatinti kūrybiškumą, kuris tiesiogiai prisideda prie ekonomikos augimo ir inovacijų.
Atsižvelgdami į tai, prašome:
- Kuo skubiau paskirti nuolatinį kultūros ministrą ir formuoti jo politinę komandą, galinčią užtikrinti kryptingą politiką ir tvarų dialogą su kultūros bendruomene;
- Peržiūrėti 2026–2028 m. biudžeto projektą ir užtikrinti, kad kultūros sektoriaus finansavimas nebūtų mažinamas, o augtų atsižvelgiant į strateginį šios srities vaidmenį;
- Užtikrinti, kad kultūros finansavimas būtų laikomas strateginiu valstybės prioritetu, ypač dabartinėje geopolitinėje aplinkoje, kur kultūra yra nacionalinio saugumo, ir visuomenės atsparumo pagrindas.
Kviečiame Vyriausybę atsižvelgti į šiuos argumentus ir imtis realių veiksmų, užtikrinančių, kad kultūra išliktų valstybės prioritetine sritimi, ne tik politinėse deklaracijose.