Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui

Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei
Ingai Ruginienei

Švietimo, mokslo ir sporto ministrei, einančiai kultūros ministrės pareigas
Ramintai Popovienei

Lietuvos Respublikos Finansų ministerijai

Kopija:
Lietuvos Respublikos Prezidentūrai

Nacionalinei kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijai (KIK Lietuva) didelį nerimą kelia LR Vyriausybės pateiktame 2026–2028 metų valstybės biudžeto projekte numatytas nuoseklus Kultūros ministerijos asignavimų mažinimas: 2026 m. – 255 776 tūkst. eurų, 2027 m. – 246 780 tūkst. eurų, 2028 m. – 200 897 tūkst. eurų. Nėra aišku, kokiais argumentais ar prielaidomis pagrįstas toks nuoseklus asignavimų mažinimas. Įvertinus šią asignavimų mažinimo tendenciją, pagrįstai kyla klausimas, kas formavo kultūros srities biudžetą, jo prioritetus, taip pat, kas atstovavo kultūros srities interesus biudžeto derybose, jei tokios vyko. Jei biudžeto derybos, kaip įprastai, nevyko, darytina prielaida, kad kultūros srities biudžetas buvo suformuluotas eliminuojant iš šio proceso kultūros politiką formuojančius asmenis. Akivaizdu, kad toks biudžeto kultūros sričiai formavimas:

• nesuderinamas su deklaruojamais valstybės įsipareigojimais stiprinti kultūrą, kūrybiškumą ir nacionalinį atsparumą;
• neatitinka šių dienų realijų t.y. infliacijos, kuri neišvengiamai daro poveikį kultūros projektų įgyvendinimui ir ženkliai didina jų savikainą;
• nesuderinamas su valdžios lygiagrečiai priimamais kitais sprendimais, kaip pavyzdžiui MMA didinimu, taip pat valstybės tarnautojų bei kitų kultūros darbuotojų darbo užmokesčio didinimu, kas be jau numatytų taupymų, dar mažins biudžeto dalį iš planuojamų asignavimų kultūriniams projektams bei veikloms;
• neatitinka sektoriui sukeltų pagrįstų lūkesčių dėl kultūrinės diplomatijos ir eksporto plėtros, ypač po sėkmingo kultūros sezono Prancūzijoje bei preliminarių susitarimų dėl kultūros sezono Vokietijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad pastarojo projekto įgyvendinimas yra ne tik kultūros srities subjektų interesas, bet taip pat valstybės nacionalinio saugumo interesas, siejant jį su Vokietijos brigados dislokavimu Lietuvoje.
• atliktas visiškai eliminuojant galiojančius strateginius dokumentus, tokius kaip 2021–2030 metų nacionalinis pažangos planas bei jo pagrindu patvirtinta 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programa, taip pat Kultūros pagrindų įstatymas ir atitinkamai jį įgyvendinanti šiuo metu rengiama Nacionalinė kultūros darbotvarkė, kurie projektuoja kultūros srities strategines kryptis, jų pažangą ir atitinkamai suponuoja ne mažesnį, bet priešingai – didesnį kultūros srities, kaip reikšmingai prisidedančios prie Lietuvos BVP kūrimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinės duomenų agentūros duomeninis kultūros ir kūrybinis sektorius sukuria per 2 mlrd. eurų vertės, kas sudaro maždaug 3,28 proc. Lietuvos BVP.

Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija pabrėžiame, kad sprendimai mažinti kultūros finansavimą prieštarauja ne tik ilgalaikėms Lietuvos strategijoms, bet ir dabartinei geopolitinei situacijai. Šiandien, kai nedraugiškos valstybės naudoja kultūrą ir informacinę erdvę kaip „minkštąją galią“ visuomenių nuotaikoms veikti, Lietuvos kultūros stiprinimas tampa ne tik kultūrine, bet ir nacionalinio saugumo bei valstybės atsparumo užduotimi. Mažindama kultūros finansavimą, valstybė silpnina savo gebėjimą puoselėti pilietinį sąmoningumą ir vertybinius pagrindus, atsverti išorinės propagandos poveikį, stiprinti visuomenės pasitikėjimą demokratija ir institucijomis, skatinti kūrybiškumą, kuris tiesiogiai prisideda prie ekonomikos augimo, inovacijų ir socialinės sanglaudos.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos kultūros taryba (LKT) šiame kontekste atlieka svarbų vaidmenį stiprinant nevyriausybinį (NVO) sektorių, ypač regionuose. Kultūros NVO sudaro reikšmingą dalį visos kultūros ekosistemos – jos jungia bendruomenes, menininkus, kūrėjus, kultūros vadybininkus, aktyvius piliečius. Šios organizacijos ne tik kuria kultūrinį turinį, kūrybinius produktus bei paslaugas, bet ir skatina pilietinį aktyvumą, socialinę sanglaudą bei regionų įtrauktį. Daugelyje savivaldybių būtent NVO yra pagrindinės kultūros iniciatyvų vykdytojos, užtikrinančios kultūros paslaugų įvairovę bei prieinamumą.
Kultūros NVO taip pat prisideda prie pilietinės visuomenės stiprinimo, vertybių perdavimo jaunajai kartai, bendruomenių atsparumo išorės įtakoms ir ekonominės plėtros. Jos generuoja užimtumą, didina vietos patrauklumą, stiprina vietos turizmą, skatina kultūros ir kūrybinių industrijų plėtrą.
Atkreipiame dėmesį, kad svarbu stiprinti LKT bei jos administruojamas kultūros finansavimo priemones, plėsti Lietuvos kultūros tarybos programų galimybes, kaip numatyta XX Vyriausybės programoje. Siūlome didinti LKT finansavimo biudžetą (neįtraukiant administracinių išlaidų) 10 proc., t. y. nuo 22,102 mln. iki 24,312 mln. eurų be administracinių išlaidų. Toks žingsnis būtų nuoseklus įgyvendinant Vyriausybės įsipareigojimus stiprinti LKT veiklą, kompensuojant augančias prekių, paslaugų ir atlyginimų sąnaudas bei užtikrinant tvarų finansavimą kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriui. Pažymime, kad būtina ieškoti ilgalaikių mechanizmų ir nustatyti LKT projektinio finansavimo indeksavimo galimybes, kad finansavimas galėtų augti proporcingai ekonominėms ir infliacijos sąlygoms, taip užtikrinant programų tęstinumą, kultūros diplomatijos ir eksporto didinimą, NVO sektoriaus stabilumą bei kultūros regionuose plėtrą.


Nuotrauka: Martyno Norvaišos