Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komitetui
Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komitetui
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui p. Mindaugui Sinkevičiui
Lietuvos Respublikos kultūros ministrui p. Lukui Alsiui
Lietuvos Respublikos finansų ministrui p. Taurimui Valiui
Kopija:
Lietuvos kultūros tarybai
Lietuvos kultūros institutui
Lietuvos kino centrui
>>>
Lietuvos kultūros sektoriaus asociacijos ir organizacijos, atsižvelgdamos į 2026-06-10 Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komitete vykusią parlamentinės kontrolės diskusiją ir rengiamą 2027 metų valstybės biudžetą, ragina užtikrinti realų Lietuvos kultūros finansavimo augimą, ypatingą dėmesį prašome skirti Lietuvos kultūros tarybai (LKT), Lietuvos kultūros institutui (LKI), Lietuvos kino centrui (LKC).
Šios institucijos sudaro tarpusavyje susijusią kultūros vertės grandinę: finansuoja kultūros ir meno turinio kūrimą, palaiko nepriklausomų organizacijų ir kūrėjų veiklą, plėtoja kino ekosistemą, užtikrina Lietuvos kultūros tarptautiškumą, turinio įvairovę ir visuomenės atsparumą. Šių institucijų finansavimo mažinimas daro poveikį ne vien atskiroms įstaigoms, bet visos kultūros ekosistemos gyvybingumui.
2026 metais Kultūros ministerijos valdymo srities įstaigoms, programoms ir fondams buvo pritaikytas bendras 5,45 proc. mažinimas. Tačiau institucijoms, kurių didžiąją biudžeto dalį sudaro projektinis finansavimas, toks mažinimas tiesiogiai reiškė mažesnį finansuojamų projektų, stipendijų, filmų, tarptautinių iniciatyvų skaičių. Todėl 2027 metų sprendimai negali apsiriboti vien nominaliu 2025 metų finansavimo lygio atkūrimu: būtina atsižvelgti į dėl infliacijos ir bendro kainų augimo išaugusias darbo, paslaugų, techninės infrastruktūros, logistikos bei tarptautinių veiklų sąnaudas, kurios mažina realią skiriamo finansavimo vertę.
Palankiai vertiname planuojamą valstybės iir savivaldybių kultūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimą. Tačiau toks sprendimas tiesiogiai nepaliečia reikšmingos kultūros sektoriaus dalies – nevyriausybinėse ir nepriklausomose kultūros organizacijose dirbančių profesionalų, savarankiškai dirbančių meno kūrėjų, atlikėjų ir kitų kultūros bei kūrybinių industrijų atstovų, kurių ekonominis tvarumas tiesiogiai priklauso nuo projektinio ir programinio kultūros finansavimo. Todėl, sprendžiant kultūros darbuotojų atlygio didinimo klausimą, svarbu kartu užtikrinti ir pakankamą LKT, LKC bei kitų projektinio finansavimo priemonių augimą, kad darbo užmokesčio didėjimo galimybės pasiektų ne tik biudžetinių įstaigų darbuotojus, bet ir nevyriausybinį bei nepriklausomą kultūros sektorių.
Lietuvos kultūros taryba (LKT)
LKT yra viena pagrindinių Lietuvos kultūros finansavimo sistemos institucijų – ji finansuoja kultūros ir meno turinio kūrimą, palaiko nepriklausomų, nevyriausybinių kultūros organizacijų, meno kūrėjų ir kitų savarankiškai kultūros bei kūrybinių industrijų lauke dirbančių profesionalų veiklos galimybes ir ekonominį tvarumą, prisideda prie kultūros prieinamumo regionuose ir sudaro prielaidas Lietuvos kultūros tarptautiškumui. Todėl LKT finansavimo mažinimas daro poveikį ne tik atskiroms organizacijoms ir kūrėjams, bet ir visos kultūros ekosistemos gyvybingumui: nuo regionų gyventojų lankomų renginių iki tarptautinio šalies atpažįstamumo.
Didėjant darbo užmokesčiui biudžetinėse kultūros įstaigose, atitinkamai turi augti ir LKT projektinio finansavimo apimtys, kad nevyriausybinės kultūros organizacijos galėtų užtikrinti adekvatų atlygį kūrėjams, vadybininkams, techniniams darbuotojams ir kitiems kultūros profesionalams. Priešingu atveju didėtų atlygio ir darbo sąlygų atotrūkis tarp biudžetinio ir nevyriausybinio kultūros sektorių.
Teigiamai vertiname kultūros ministerijos siekį atstatyti 2026 m. sumažintą LKT biudžetą. Vis dėlto atkreipiame dėmesį, kad kultūros sektoriui gyvybiškai svarbus ne tik 2026 metais sumažintos finansavimo dalies atkūrimas, bet ir realus LKT biudžeto augimas. Pastaraisiais metais kultūros sektorius susiduria su situacija, kad augant prekių ir ypač paslaugų kainoms ir atitinkamai vidutinei vieno projekto vertei, o LKT biudžetui neaugant arba net ir mažėjant, LKT gali finansuoti vis mažiau projektų.
LKT viešai skelbiami duomenys rodo, kad finansavimo trūkumas yra gerokai didesnis. Naujausiame meno sričių finansavimo etape (LKT rezultatus paskelbė 2026 m. birželio 5 d.) buvo galima finansuoti tik maždaug kas penktą pateiktą paraišką, nors finansavimo vertų ir Lietuvai svarbių projektų buvo bent dvigubai daugiau.
Mažinant 2026 metų biudžetą, lėšos buvo mažintos visose trijose pagrindinėse LKT veiklos dalyse – kultūros ir meno programose, stipendijose kūrėjams ir meno sričių projektuose bei administravimo išlaidose (pavyzdžiui, apmokėjimas ekspertams). Mažas finansavimo intensyvumas reiškia, kad nefinansuojami ekspertų teigiamai įvertinti, kultūros raidai būtini projektai. Tai mažina kultūros pasiūlą regionuose, riboja naujų iniciatyvų atsiradimą, silpnina nevyriausybines kultūros organizacijas, didina kūrėjų ekonominį nesaugumą (šiuo metu net kas penktas profesionalaus meno kūrėjas gyvena ties skurdo rizikos riba), ilgainiui siaurina turinį, kurį galima pristatyti tarptautiniu mastu. Lietuvos kultūros taryba finansuodama naujų meno kūrinių sukūrimą, spektaklių pastatymus, parodas, koncertinių programų parengimą, leidybą, įrašus ir kitas kūrybines bei sklaidos veiklas užtikrina, kad Lietuva galėtų būti tinkamai reprezentuojama ir tarptautinėje erdvėje, pavyzdžiui, per Lietuvos sezoną Prancūzijoje ar planuojamą sezoną Vokietijoje. Nesudarant sąlygų naujų kultūros ir meno kūrinių sukūrimui, mažėtų Lietuvos kultūrinės diplomatijos galimybės. Kartu Lietuvos kultūros taryba reikšmingai prisideda prie tolygaus kultūros pristatymo visos Lietuvos gyventojams, didelį dėmesį skiria regioninės atskirties mažinimui. Neaugant finansavimui mažėtų kokybiškų kultūros renginių skaičius visoje Lietuvoje, taip pat mažėtų kultūrinių edukacijų skaičius vaikams ir jaunimui.
2026 m. birželio 10 dieną Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komitete vyko kultūros ministro valdymo srities 2027–2029 m. valstybės biudžeto pristatymas. Jo metu LKT finansavimo didinimas LR kultūros ministerijos buvo išskirtas kaip vienas iš trijų pagrindinių LR kultūros ministerijos prioritetų – siekiamas 2027 m. LKT biudžeto didinimas prie 2026 m. biudžeto pridedant 9,283 mln. eurų, 2028 m. – 13,847 mln. eurų, o 2029 m. – 19,202 mln. eurų. Toks finansavimo augimas leistų LKT palaikyti 2025 metais finansuotų kultūrinių veiklų kiekį, atsižvelgiant į augančius projektų įgyvendinimo kaštus.
Siūlome 2027–2029 m. nuosekliai didinti bendrą LKT finansavimą: prie 2026 m. skirtų asignavimų pridedant nuo 9,3 iki 19,2 mln. eurų, taip numatant daugiametę 2027–2029 metų augimo trajektoriją. LKT, kaip pagrindinei rankos atstumo principą įgyvendinančiai institucijai, turi būti užtikrintas pakankamas ir prognozuojamas finansavimas.
LKT finansavimas yra investicija į visos Lietuvos kultūros ekosistemos gyvybingumą – naujo kultūros turinio kūrimą, kūrėjų ir organizacijų veiklą, kultūros prieinamumą regionuose ir Lietuvos kultūros matomumą tarptautinėje erdvėje.
Lietuvos kultūros institutas (LKI)
Kita integrali Lietuvos kultūros ekosistemos dalis yra Lietuvos kultūros institutas (toliau – LKI), užtikrinantis Lietuvos kultūros tarptautiškumą, nuoseklų Lietuvos kultūros pristatymą užsienyje, tarptautinių partnerysčių stiprinimą ir kultūros diplomatijos tikslų įgyvendinimą. Lietuvos kultūros tarybos finansuojamas naujo kultūros ir meno turinio kūrimas ir Lietuvos kultūros instituto veikla yra glaudžiai susijusios bei viena kitą papildančios: be stipraus kultūros lauko ir naujų kūrinių neįmanomas veiksmingas tarptautinis Lietuvos kultūros pristatymas, o be nuoseklaus tarptautinių ryšių plėtojimo, profesionalaus atstovavimo ir ilgalaikių partnerysčių Lietuvos kūrėjų bei kultūros organizacijų galimybės pasiekti užsienio auditorijas, dalyvauti tarptautiniuose profesiniuose tinkluose, plėtoti koprodukcijas, kūrybinius mainus ir ilgalaikį tarptautinį bendradarbiavimą išlieka ribotos. Dabartiniame geopolitiniame kontekste LKI vaidmuo įgyja ypatingą strateginę reikšmę – kultūra tampa svarbia Lietuvos tarptautinio matomumo, visuomenių tarpusavio pasitikėjimo, demokratinių vertybių sklaidos ir strateginių partnerysčių stiprinimo priemone. Lietuvos kultūros sezonai užsienyje, kultūros atašė tinklo veikla ir ilgalaikės tarptautinės programos prisideda ne tik prie Lietuvos kultūros sektoriaus konkurencingumo, bet ir prie platesnių valstybės užsienio politikos bei kultūrinės diplomatijos tikslų įgyvendinimo.
Todėl raginame palaikyti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai pateiktą 2027–2029 m. LKI biudžeto poreikį ir užtikrinti pakankamą, nuoseklų bei prognozuojamą Lietuvos kultūros instituto finansavimą: 2027 m. – 5,814 mln. eurų, 2028 m. – 6,887 mln. eurų, 2029 m. – 7,654 mln. eurų. Šis finansavimas būtinas siekiant užtikrinti Lietuvos kultūros tarptautiškumo programų tęstinumą, įgyvendinti Lietuvos metų Vokietijoje kultūros programą, sudaryti sąlygas Lietuvos kultūros organizacijoms bei kūrėjams nuosekliai dalyvauti tarptautiniuose kultūros procesuose. LKI finansavimas, kaip ir Lietuvos kultūros tarybos finansavimas, turi būti vertinamas ne kaip atskirų institucijų poreikis, o kaip investicija į vientisą Lietuvos kultūros ekosistemą, kurioje kultūros turinio kūrimas, jo sklaida Lietuvoje ir tarptautinis pristatymas yra neatsiejami, vienas kitą stiprinantys procesai, kartu prisidedant ir prie Lietuvos reputacinio saugumo.
Lietuvos kino centras (LKC)
Lietuvos kinas per pastaruosius keletą metų pasiekė itin didelių laimėjimų tarptautiniu mastu, o tai yra neatsiejamas Lietuvos kino kūrėjų indėlis ir kryptingos valstybės politikos kino srityje pasekmė. Nuolatinis Lietuvos kino kūrėjų ir filmų pristatymas didžiausių pasaulio kino festivalių programose, tarptautinių apdovanojimų gausa pastaraisiais metais tapo fenomenaliu reiškiniu tokiai nedidelei valstybei. Skirtingų nacionalinių finansavimo priemonių kino srityje visuma, jų tinkamas pritaikymas kino industrijos poreikiams prisidėjo prie to, kad įrodėme ne tik Lietuvos žiūrovams, tačiau ir tarptautinėms auditorijoms, kad Lietuvos kinas gali įtraukti skirtingas visuomenės grupes, iškelti aktualius klausimus ir temas, o kartu garsinti Lietuvos vardą ir jos kūrybiškumą. Be to, Lietuvos kino gamintojų sukuriami filmai atliepia didelį Lietuvos gyventojų susidomėjimą nacionaline kultūra, kartu neleidžia šios terpės užimti užsienio, o neretai ir priešiškų valstybių audiovizualinio turinio pasiūlai. Galime didžiuotis, kad Lietuvos filmai pritraukia apie penktadalį visų kino teatrų žiūrovų, o pastarųjų metų kultūros srities tyrimai parodė, kad Lietuvos gyventojai vis geriau vertina kino įvairovę, prieinamumą ir juo domisi.
Lietuvos kino centro prie Kultūros ministerijos (toliau – LKC) finansavimas, deja, 2026 m. sumažėjo daugiau nei 5 proc. – 554 tūkst. Eur lyginant su ankstesniais 2025 m. Tai tiesiogiai palietė visas LKC veiklos sritis, tiek kino projektų finansavimą, tiek ir LKC įgyvendinamas veiklas.
Galime konstatuoti, kad lietuviškas kinas šiandien pritraukia nuo 25 proc. iki 50 proc. savo bendro gamybos biudžeto iš užsienio nacionalinių fondų bei kitų tarptautinių finansavimo šaltinių. Tai unikalus mechanizmas kultūros lauke: valstybės lėšos veikia kaip svertas, generuojantis ir pritraukiantis Europinį ko-finansavimą. 2025 m. LKC lietuviškų filmų finansavimui skyrė 7,2 mln. eurų, o lietuvių prodiuseriai savo bendros gamybos projektams papildomai pritraukė kone 35 proc. ko-finansavimo iš kitų Europos šalių nacionalinių bei tarptautinių kino fondų. Lygiagrečiai pelno mokesčio lengvata filmų gamybai Lietuvoje 2025 m. pasiekė rekordinių rezultatų: užsienio filmų gamintojai, pasinaudoję ja, Lietuvoje išleido beveik 56 mln. eurų, o filmų gamintojai iš Lietuvos įmonių gavo 25,6 mln. eurų neatlygintinų lėšų – tai geriausias rezultatas per visą lengvatos galiojimo laikotarpį. Šios apimtys per pastaruosius 5 metus išaugo kone 150 proc., nes 2020 m. naudojimosi lengvata apimtys tesiekė mažiau nei 11 mln. eurų, o užsienio filmų gamintojų išlaidos Lietuvoje nesiekė ir 20 mln. eurų. Tačiau 2026 m. sumažėjęs valstybinis finansavimas kinui gali lemti jau blogesnius rezultatus.
Tokia pat svarbi finansavimo poreikio dalis kino srityje yra ir kino kultūros renginių bei didžiųjų tęstinių kino festivalių veiklos ir plėtros užtikrinimas. Akivaizdu, kad kino festivaliai veikia ir konkuruoja tarptautinėje terpėje, siekia didinti pristatomų filmų ir programų kokybę bei jų pasirinkimą Lietuvos žiūrovams, o kino kultūros sklaidos projektai siekia didesnės aprėpties, galimybės orientuotis į veiklas ne tik didžiuosiuose miestuose, tačiau ir Lietuvos regionuose. Atliepiant bendrą kino srities ir industrijos augimą, siekiame, kad Lietuvoje vykstantys kino industrijos renginiai taptų kuo profesionalesni, gebėtų pritraukti užsienio kino profesionalus į Lietuvą, taip darkart įrodant milžinišką profesionalų ir kino kūrėjų potencialą mūsų šalyje.
Kino srities veiklos specifika Lietuvoje pasižymi tuo, kad turime išskirtinai mažai kino įstaigų ar organizacijų, kurių steigėja yra valstybė ar savivaldybės. Skirtingai nuo, pvz., muziejų, bibliotekų, archyvų ar kultūros centrų sistemų, kino srityje veikia nevyriausybinės ir privačių asmenų įsteigtos organizacijos. Todėl kino valstybinis finansavimas, paskirstomas per LKC, daugeliu atvejų yra kone vienintelis galimas šaltinis minėtų organizacijų veikloje.
Siekiant užtikrinti Lietuvos kino kūrėjų ir kino srities projektų vykdytojų finansavimo poreikius, jų augimo potencialą, prašytume pritarti siūlymui LKC 2027–2029 m. finansavimo apimtis padidinti (lyginant su 2026 m. apimtimi, kuri sudaro 10,654 mln. Eur): skirti papildomai 2027 m. – 1,7674 mln. Eur; 2028 m. – 2,343 mln. Eur; 2029 m. – 3,318 mln. Eur.
Apibendrindami aukščiau išdėstytus argumentus, žemiau pateikiame 2027–2029 m. siūlomas finansavimo apimtis.
| Institucija | Prašymo pobūdis | 2027 m. | 2028 m. | 2029 m. |
| LKT | Papildomai prie 2026 m. asignavimų | +9,283 mln. Eur | +13,847 mln. Eur | +19,202 mln. Eur |
| LKI | Papildomai prie 2026 m. asignavimų | +1,756 mln. Eur | +2,829 mln. Eur | +3,596 mln. Eur |
| LKC | Papildomai prie 2026 m. asignavimų | +1,7674 mln. Eur | +2,343 mln. Eur | +3,318 mln. Eur |
Pagarbiai,
Raštą pasirašančios kultūros sektoriaus asociacijos ir organizacijos (suderinta elektroniniu būdu):
- Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija
- Lietuvos leidėjų asociacija
- Kino kultūros asociacija
- Lietuvos kinematografininkų sąjunga
- Asociacija Autorinio kino aljansas
- Nepriklausomų prodiuserių asociacija
- Lietuvos dailininkų sąjunga
- Lietuvos fotomenininkų sąjunga
- Lietuvos kompozitorių sąjunga
- Lietuvos muzikos verslo asociacija
- VšĮ Vokalinio meno tinklas
- VšĮ Kristupo festivalis
- VšĮ Lietuvos šokio centras
- VŠĮ Kultūros platforma
- Nevyriausybinių scenos meno organizacijų asociacija
- Lietuvos animacijos asociacija
- VŠĮ Meno avilys
- Lietuvos meno kūrėjų asociacija
- MO muziejus, VŠĮ
- Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija
- VšĮ Telšių menų inkubatorius
- VšĮ Lithuanian Shorts
- Scenos meno kritikų asociacija
- VšĮ Anykščių menų inkubatorius-menų studija
- Asociacija „Kūrybinės jungtys“
- Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA
- Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga
- Lietuvos nacionalinis muziejus
- Šiuolaikinio šokio asociacija
- VšĮ Šeiko šokio teatras
- VšĮ Kino pavasaris
- Lietuvos Dizaino Asociacija
- Vilniaus dizaino kolegija, VšĮ
- AGATA (Lietuvos gretutinių teisių asociacija)
- Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
- Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga
- Architektūros kokybės vystymo asociacija
- Asociacija „Latga“
- Lietuvos muzikų sąjunga
- Lietuvos bibliotekininkų draugija