Milda Laužikaitė apie švietimo sistemos pokyčius ir kūrybingumo ugdymą: „Tai bendras visų mūsų reikalas“
Asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovė Milda Laužikaitė su Lietuvos mokyklų kūrybingumo ugdymu dirba jau daugiau nei dešimtmetį. Ji teigia, kad pokyčiai tikrai įmanomi, tik reikia noro, ryžto, drąsos veikti. M. Laužikaitė tiki, kad visoms pusėms atkakliai dirbant ir siekiant užsibrėžtų tikslų, švietimo sistemoje galima daug ką pakeisti. Svarbiausius švietimo ir kultūros sinergijos klausimus ji pristatys lapkričio 26 dieną vyksiančiame 6-tajame nacionaliniame kultūros forume, kurį kasmet organizuoja Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija.
– Kokie, Jūsų nuomone, teigiami žingsniai XXI a. svarbių gebėjimų link jau yra padaryti Lietuvos švietimo sistemoje ir kokie dar turi būti padaryti ateityje?
– Daugelis reikalingų pokyčių yra aprašyti švietimo dokumentuose, kurių naujausias – nacionalinis susitarimas dėl švietimo. Šiuo metu yra atnaujinamos bendrojo ugdymo programos, kurios taps pagrindu ugdant svarbiausias 6 kompetencijas. Kai prieš dešimtmetį pradėjau dirbti su kūrybingumo ugdymo tema mokyklose, pastaroji sulaukdavo įvairių reakcijų. Dabar jau daugelis suvokia, kad to reikia, tačiau praktinio įgyvendinimo aspektu dar esame toli. Vis dar yra nuomonių, kad užtenka perrašyti turinį ir viskas pasikeis savaime. Deja, nei kurti, nei susigaudyti sudėtingame informacijos pasaulyje, spręsti neregėtas problemas ar bendrauti su kitaip mąstančiais neišmokstama vien skaitant tekstus ir sprendžiant uždavinius. Kūrybingumas ugdomas praktiškai, pradedant nuo tyrinėjimo, smalsumo, temos paieškos, idėjų vystymo, bandymų ir eksperimentavimų. Tai ilgas ir nuoseklus procesas. Tad, nors teoriškai ir pereiname prie kompetencijomis grįsto ugdymo, vis dar trūksta esminio permąstymo, kokiu būdu mokykloje vyksta mokymasis, kaip jungiasi kompetencijų ir mokslo disciplinų, svarbiausių sąvokų, raštingumo ugdymas. Tai labai didelė kūrybinė užduotis kiekvienai švietimo sistemai.
– Kūrėjo ir švietimo sistemos sąveika – kaip kūrėjas gali padėti lavinti reikiamus įgūdžius? Su kokiais iššūkiais dabar yra susiduriama?
– Kūrybinė pozicija sistemoje pasižymi žmogaus laisve priimti tam tikrus sprendimus ir gebėjimu į problemą pažvelgti iš įvairių perspektyvų, ieškoti būdų, kaip ją išspręsti. Tokių darbuotojų dėka mokyklos reaguoja į kilusius iššūkius, mokosi, nuolat atnaujina savo žinias. Tačiau tokius gebėjimus turinčių žmonių labai trūksta švietimo sistemoje, o ir institucinė aplinka kūrybai dažnai būna nepalanki, todėl tampa svarbus išorinis kūrybos profesionalų indėlis. „Kūrybinių jungčių“ programose kūrybiškumą traktuojame ne tik kaip metodų visumą, padedančią išspręsti problemą, sukurti ir išvystyti idėją, bet ir kaip tam tikrą žmogaus santykį su jį supančiu pasauliu – nusiteikimą aktyviai kurti savo gyvenimo aplinkybes, nuolatinį domėjimąsi, atvirumą naujiems dalykams, rūpinimąsi, empatiją, atsakomybę. Bendradarbiaudami su mokytojais ir mokiniais kūrybos profesionalai skatina atrasti savo stiprybes, nebijoti nesėkmių ir tobulinti nepavykusius bandymus. Kuriančių žmonių iš išorės neriboja tam tikri mokyklose įsigalėję stereotipai ar vertinimai, todėl kūrybingumo ugdymo procese atsiranda vietos empatijai ir galimybei pamatyti asmenybes visapusiškai. Dirbant visiems kartu – kūrėjams, mokytojams ir vaikams – transformuojame požiūrį. Tėvai, mokytojai nustemba, kiek vaikai daug gali, kokie jie yra įdomus ir kiek turi idėjų. Kuriantis žmogus, kuris kasdien praktikuoja smalsumą, vaizduotę, darbą su kitais, idėjų vystymą, klaidas, rizikavimą – yra tiesiausias kelias parodyti, kaip veikia kūrybiniai įpročiai.
– Esate ne kartą pabrėžusi, kaip svarbu, kad ugdymo įstaiga taptų atviresnė įvairiems žmonėms norint išugdyti įvairių gebėjimų žmones. Kokios yra svarbiausios tokios ugdymo įstaigos sudedamosios dalys?
– Tik tos mokyklos ir organizacijos, kurios yra atviros, pasitikinčios savimi, nebijančios išorinio žvilgsnio, gali įgyvendinti pokyčius ir atsinaujinti. Mano giliu įsitikinimu, visų pirma, visos ugdymo įstaigos turėtų būti skaidrios: nebijoti būti matomos iš įvairių perspektyvų, kadangi tai, kaip yra ugdomi vaikai ir į kokius dalykus orientuojami, yra ne vienos ar kitos pusės, bet bendras visų reikalas. Todėl tai turėtų būti pakankamai viešas procesas. Pastebime, kad šiuo metu švietimo sistemos viduje, organizacijose trūksta pasitikėjimo vieni kitais, specialistų vertinimo ir pripažinimo, todėl žmonės bijo klysti ir bando elgtis pagal taisykles ar atspėti, koks yra „teisingas“ atsakymas, užuot su pasitikėjimu ir drąsa kurdami vizijas ir įgyvendindami pokyčius. Ugdymo įstaigos atvirumas pasireiškia proaktyvumu, noru ir gebėjimu kurti bei veikti. O išorinė investicija į mokyklą produktyviausia tada, kai vadovai yra atviri mokymuisi, vertina pasitikėjimu grįstą kultūrą ir supranta, kad visa išorinė intervencija yra priemonė įgyvendinti pokyčiams. Vadovai, turintys viziją ir strateginį mąstymą, geba parodyti savo kolegoms, kad galima labai daug nuveikti padedant, palydint, padrąsinant.
– Vienas iš svarbių gebėjimų – kritinis mąstymas, kuris remiasi įvairios informacijos suvokimu, tyrinėjimais ir analizėmis. Nuo kokio amžiaus galima pradėti lavinti kritinį mąstymą ir kokiais metodais galima pasiekti vaiką?
– „Kūrybinėse jungtyse“ kritinį mąstymą, kaip ir kūrybingumą, apibūdiname kaip itin sudėtingą kompetenciją, kuri apima ne tik gebėjimą naudotis žiniomis, bet ir vidines nuostatas, dispozijas, charakterio savybes, vertybes.
Visų pirma, kritinis mąstymas paremtas tyrinėjimu. Jį praktikuoja visi vaikai, kai intuityviai kelia klausimus, domisi, smalsauja, tyrinėja aplinką. Tad, jei vaikas jau pradėjo kalbėti ir domėtis aplinka – tai kritinio mąstymo užuomazga. Jo klausimus priimant rimtai ir kartu ieškant atsakymų, toks įprotis yra skatinamas. Kritinio mąstymo ugdyme svarbu domėtis skirtingomis perspektyvomis bei jų kilme. Jei tuo domisi tėvai, tai leidžia ir vaikams suvokti žmones bei juos supantį pasaulį iš skirtingų pusių. O jeigu tėvai turi labai daug stereotipų ir juos transliuoja vaikams, formuojamas suvokimas apie juodai baltą pasaulį. Savarankiško mąstymo ugdymas taip pat svarbus nuo mažų dienų, leidžiant vaikui pasirinkti vieną iš galimų alternatyvų, skatinant pagrįsti savo sprendimus argumentais, diskutuojant.
Dalis kritinio mąstymo yra gebėjimas apmąstyti savo mąstymą, suprasti, kodėl galvojame vienaip ar kaip. Jeigu esame kritiškai mąstantis žmogus, suvokiame, kad dėl tam tikros savo gyvenimo patirties šališkai vertiname vienus ar kitus reiškinius bei įvykius. Vienas sunkesnių dalykų kritiniame mąstyme – nuomonės pakeitimas. Kiek esame atviri pakeisti savo nuomonę? Kritinio mąstymo procese iškeliame klausimą, ar šis teiginys teisingas, tada tyrinėjame informaciją, stengiamės sužinoti daugiau ir patikrinti faktus. Įsivaizduokime, kad išsiskyrus nuomonėms ir atlikus tokį kritinio mąstymo pratimą, paaiškėjo, kad tėvo ar mamos nuomonė buvo klaidinga, o vaiko teisinga. Jei tokioje situacijoje tėvai pripažins, kad klydo, tai bus labai svarbus žingsnis vaiko mąstysenos ugdyme, parodant, kad ne autoritetas, o faktai lemia teisingus atsakymus.
– Kodėl, Jūsų manymu, apskritai atsirado kūrybingumo poreikis švietimo sistemoje? Kodėl tai svarbu?
– Kūrybingumo poreikį dažniausiai suvokiame kaip XXI a. savastį. Vieno žymiausių kūrybingumo ugdymo skleidėjų pasaulyje, šviesios atminties Sero Keno Robinsono idėjos pradėjo sklisti praėjusio amžiaus pabaigoje. Dabar gyvename tokiame civilizacijos etape, kuriame nebeveikia praeituose amžiuose sukurtos sistemos, institucijos, taisyklės, todėl kūrybingumas tampa vienu iš įrankių spręsti įvairius klausimus, ką labai ryškiai parodė ir netikėtai pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija. Staiga nežinomybė, greitas pokytis ir globalūs iššūkiai paliečia visus ir tokie gebėjimai kaip kūrybingumas, kaip, beje, ir kritinis mąstymas, tampa vienu pagrindinių iššūkių sprendimo įrankiu. Visoms aktualioms pasaulinio masto problemoms, tokioms kaip klimato kaita, migracija, socialinė atskirtis, reikia vaizduotės, atkaklumo, drąsos turėti kitokią perspektyvą ir rizikuoti.
– Esate sakiusi, kad kūrybingumas neretai remiasi intuicija. Kalbant apie švietimo sistemą ir vaikus – jie daugelyje savo žingsnių dažniausiai remiasi intuicija ir kartais padaro tokių kūrybingų sprendimų elementariose situacijose, kurių gali pasimokyti net ir suaugęs. Kiek skiriasi vaikų ir mokytojų kūrybingumo lavinimas, su kokiais iššūkiais susiduria viena ir kita grupė?
– Kūrybingumo procese intuicija yra siejama su vaizduote, kai pavyksta išjungti racionalųjį mąstymą ir leisti impulsui eiti ten, kur jaučiame, leistis į nežinomybę ir įsijungti irracionaliajam. Bet kūrybingumas labai stipriai susijęs su abiem pusėm – tiek racionaliąja, tiek irracionaliąja. Pasitelkę vaizduotę plečiame tyrinėjamos temos suvokimą, įsivaizduojame įvairiausius derinius, naujas galimybes, o pasitelkę racionalų mąstymą vertiname, atsirenkame idėjas, priiminėjame, pavyzdžiui, estetinius ar praktinius sprendimus.
Mūsų patirtis rodo, kad ugdant kūrybingumą sunkiau yra dirbti su suaugusiais žmonėmis, nes jie yra dažnai supančioti baimių ir stereotipų. Dirbdami su mokytojais, iš tiesų dirbame su visa mokyklos ir mokymosi kultūra. Turime kurti sąlygas, kuriose bus daugiau atvirumo, skirtingų požiūrių priėmimo, galimybės išreikšti save, įsiklausymo, pagarbos. Kuriame tokią erdvę, kurioje kūrybingumas būtų įmanomas.
Su vaikais dirbti lengviau, bet pastebime, kad jie bijo reikšti savo idėjas, nepasitiki savimi, nes mokykloje dažniausiai to neskatina. Todėl, pirmiausiai, ką turime padaryti, tai atstatyti pasitikėjimą, sukurti sėkmingą patirtį, kad vaikai galėtų patikėti savo galimybėmis, patirtų, kad jų unikalumas, o ne gebėjimas išpildyti kažkieno lūkesčius, gali būti vertinamas.
– Kiek kūrybingumo lavinimas ugdymo įstaigose, kiek namų, šeimos aplinkoje sąveikauja tarpusavyje? Jame dalyvauja vaikai, mokytojai, o kiek tame turėtų dalyvauti tėvai?
– Situacija yra labai įvairi ir priklauso nuo pačios ugdymo įstaigos: kaip ji dirba su savo bendruomene, kiek apskritai tėvai yra įtraukiami į procesą, o ir reakcijų susilaukiame įvairių. Esame turėję ir atmetimų, nepasitenkinimo, tuomet daug diskutuojame su tėvais. Jie paprastai paskutinį kartą susidūrė su mokykla, kai patys joje mokėsi, tad natūralu, kad gali lyginti tik su savo patirtimi. Susikūrę vaizdinį, kaip turėtų veikti sistema, visi bijo suklysti. Tačiau tėvams daugiau įsitraukus, jie pamato kitokių idėjų naudą – ypač tai atsiskleidė dirbant nuotoliu karantino metu.
Kūrybinis darbas mokykloje yra labai sudėtingas, nes reikia derinti mokyklos bendruomenės kultūrinius kontekstus, ugdymo programas ir jų uždavinius, požiūrius ir kitus dalykus. Visada kartoju, kad sukurti tokį procesą, kuris ugdo ir kuria pokyčius bei įtraukia visais pajėgumais, yra aukščiausios prabos kūryba.
– Kaip kūrybingumas daro įtaką, keičia Jūsų kasdienybę?
– Kasdieniame gyvenime įvairiems procesams atsiranda aukštesni reikalavimai. Pavyzdžiui, kad ir dirbant „Kūrybinėse jungtyse“, metai iš metų darome tam tikrus dalykus su pasikartojančiais elementais juose – mokymai, susitikimai – bet kūrybinis požiūris verčia mąstyti iš naujo ir visada pasitikrinti, koks yra tikslas, kas turi įvykti ir kokiais geriausiais būdais tai padaryti. Tai reiškia, kad nevengiu kritikuoti tiek savęs, tiek kitų, tačiau tai yra disciplinos dalis gebėti kritiškai vertinti savo darbą ir jį tobulinti. Man gyventi kūrybiškai reiškia tikėti, kad nesu aplinkybių auka. Priešingai, esu jų kūrėja, galiu daryti savo gyvenimo pasirinkimus, galiu keisti visuomenę, kurioje gyvenu. Tad pesimistinė mąstysena „ai, vis tiek viskas bus blogai“ kelia man alergiją. Mano polinkis vis tiek yra norėti keisti ir tikėti, kad gali pasikeisti.
Lapkričio 26 d. vyksiantis kasmetinis nacionalinis kultūros forumas sieks atkreipti dėmesį į kultūros politikos ir švietimo integralumą – raidą, praktiką, problemas ir perspektyvas. Forume kultūros ir švietimo ekspertai aptars kultūros sektoriaus įtraukimo svarbą formalaus ir neformalaus švietimo kontekste, kūrybiškumo, kūrybinio mąstymo integravimą į ugdymo sistemą, pasitelkiant kultūros bei kūrybinių industrijų profesionalų patirtį.
Renginys vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir bus transliuojamas tiesiogiai per Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą ir naujienų portalą LRT.lt.
Daugiau apie Forumą galite sužinoti čia.
Forumo partneriai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, „Žinių ekonomikos forumas“ , Lietuvos leidėjų asociacija, asociacija „Kūrybinės jungtys“, Lietuvos dizaino asociacija, AGATA, Socialinės lyderystės asociacija, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, naujienų portalas LRT.lt, naujienų portalas Delfi.lt, kūrybinė komunikacijos agentūra „Pepper agency“.
Šia naujiena dalinosi: https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1547492/milda-lauzikaite-apie-svietimo-sistemos-pokycius-ir-kurybingumo-ugdyma-tai-bendras-visu-musu-reikalas
Forumą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė.