Close
Type at least 1 character to search
Į viršų

„NAUJOS KARTOS LIETUVA” BE KULTŪROS IR KŪRYBOS?

Balandžio 26 Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija (NKIKIA), Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) ir Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija (LŽKA) LR Vyriausybei ir Seimui įteikė prašymą įtraukti socialinius partnerius ir nevyriausybinį sektorių į Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo 2021-2026 metais plano „Naujos kartos Lietuva” rengimą.

Pagal šią Europos Sąjungos priemonę, Lietuvai yra numatyta 2,6 mlrd. eurų investicijos. Šios investicijos turėtų sudaryti Lietuvai sąlygas padidinti savo ekonomikos augimo potencialą, darbo vietų kūrimą ir ekonominį bei socialinį atsparumą, taip pat prisitaikyti prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos. Šiuo metu LR Vyriausybė rengia šių investicijų panaudojimo planą. Nors visos valdančiosios koalicijos politinės partijos savo rinkiminėse kampanijose įsipareigojo į sprendimų priėmimus aktyviai įtraukti socialinius partnerius bei nevyriausybinį sektorių, plano „Naujos kartos Lietuva” projekto įvertinimui bei pastabų ir pasiūlymų pateikimui buvo skirtos tik septynios darbo dienos. NKIKIA Valdybos pirmininkės Živilės Diavaros nuomone, tai neadekvačiai per trumpas laikas nuodugniai susipažinti su 187 psl. apimties strateginiu dokumentu ir paruošti pasiūlymus.

„Akivaizdu, kad šis planas buvo rengiamas, jau turint omenyje konkrečias jo įgyvendinimo priemones, ir konsultacijos su socialiniais partneriais buvo visiškai formalios, – komentuoja Ž. Diavara. – Šiame plane neproporcingai daug dėmesio skiriama valstybinių institucijų pertvarkai. Žinoma, tai svarbu. Bet nuo pandemijos labiausiai nukentėjo nevyriausybinis sektorius, smulkus verslas ir individualiai dirbantys asmenys. Tad būtent šiems subjektams ir turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane”.

LR Finansų ministerijos tinklapyje pažymima, kad „derinant su Vyriausybės programa ir 2021–2030 m. Nacionaliniu pažangos planu, rengiamo [Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo 2021-2026 metais] Plano investicinės kryptys yra nustatytos ir suskirstytos pagal septynis komponentus: žalioji pertvarka, skaitmenizacija, švietimas, sveikata, socialinė apsauga, inovacijos ir mokslas bei viešojo sektoriaus pertvarka. NKIKIA Valdybos pirmininkė įsitikinusi, kad kūrybinės ir kultūrinės industrijos (KKI) turi reikšmingą poveikį visiems šiems komponentams.

Anot Ž.Diavaros, Europos Parlamento rezoliucijoje ir rekomendacijose šalėms narėms aiškiai nurodoma, kad 2,2 proc. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo lėšų turėtų būti skiriama KKI sektoriaus atgaivinimui. NKIKIA siūlo šias lėšas investuoti į KKI sektoriaus transformaciją, skaitmeninimą, inovacijas, kūrybinių startuolių akseleratorius bei mokslo ir žinių perdavimo plėtrą.

„Labai svarbu, kad Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fonde būtų numatytos investicinės programos KKI produktų ir paslaugų, orientuotų į skaitmeninę ekonomiką, kūrimui bei vystymui. Tai padėtų Lietuvoje auginti tvarų, eksportuojantį, geriausius šalies ir užsienio kūrėjus pritraukiantį kūrybinių industrijų sektorių, vystyti ir diegti dirbtinio intelekto sprendimus, akseleruoti technologines ir kultūrines inovacijas, kurti konkurencingas ir į ateities ekonomiką orientuotas darbo vietas”, priduria LŽKA direktorius Gediminas Tarasevičius.

Pasak NKIKIA direktorės Editos Sabalionytės, rengdama planą „Naujos kartos Lietuva”, LR Vyriausybė neturėtų pamiršti ir svarbaus Europos Komisijos programos „Europos horizontas” prioriteto „Kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė”. Deja, LR Vyriausybė prioritetą “Įtrauki ir kūrybinga visuomenė” nacionaliniame lygmenyje iš sumanios specializacijos krypčių išvis išbraukė .

„Nuo 2022 m. EBPO Tarptautinės mokinių vertinimo programos tyrimas bus papildytas kūrybinio mąstymo (ang. creative thinking) vertinimu, – E. Sabalionytės mintį pratęsia AGATA direktorė Agnė Begetė. – Jei LR Vyriausybė suinteresuota, kad Lietuvos mokiniai šioje kategorijoje gautų aukštus įvertinimus, jai būtina tobulinti kultūros edukacijos sistemą, integruojant kultūros turinį bei kūrybingumo ugdymo metodus ir principus į neformalųjį švietimą bei formaliojo ugdymo mokymo programas. Investicijos į švietimo ir kultūros integracijos priemones turėtų būti numatytos plane „Naujos kartos Lietuva”.

NKIKIA pabrėžia, kad svarbus ne tik skaidrus Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo 2021-2026 m. plano „Naujos kartos Lietuva” parengimo procesas, bet ir įgyvendinimo stebėsena, todėl LR Vyriausybei ir Seimui siūlo sudaryti šio plano įgyvendinimo stebėsenos komitetą, į kurio veiklą būtų įtraukti socialiniai partneriai ir nevyriausybiniame sektoriuje dirbantys ekspertai.

Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo 2021-2026 m. planas „Naujos kartos Lietuva” LR Seime buvo svarstomas balandžio 27 d. LR Vyriausybėje jis turėjo būti svarstomas balandžio 28, bet šis svarstymas atidėtas porai savaičių. NKIKIA viliasi, kad iki to laiko visgi bus rastas būdas atsižvelgti į socialinių partnerių ir nevyriausybinio sektoriaus pasiūlymus šiam planui.

Nuotrauka „Beno Šarkos dedikacija Antanui Mončiui“ iš Anykščių menų inkubatoriaus – menų studijos archyvo