Nacionalinio kultūros forumo pranešėjas Laurynas Žakevičius: kultūros poveikis sveikatai yra milžiniškas – tai turėtų suprasti ir valstybė

Kultūros poveikis emocinei ir fizinei mūsų sveikatai yra didesnis, nei galėtume pagalvoti. Tačiau jei daugybė Lietuvos menininkų, kūrėjų bei kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus atstovų jau ilgą laiką rodo iniciatyvą apjungti kultūrą ir sveikatą, platesnės vizijos ir veiksmų iš valstybės pusės vis dar pasigendama, sako Laurynas Žakevičius, „Low Air“ Vilniaus miesto šokio teatro | mokyklos direktorius. Jis jau lapkričio 25 d. nacionaliniame kultūros forume, organizuojamame Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (toliau – NKIKIA), kalbės apie tai, kodėl kultūra sveikatai turėtų tapti valstybės prioritetu.

– Kodėl nacionaliniame kultūros forume kalbėsite apie kultūrą sveikatai?

– Kultūrą mes vartojame nuolatos – mėgaujamės muzika, žiūrime filmus, einame į spektaklius, lankome dailės ar šokio pamokas. Tai – ir mus supanti architektūra, ir kambario, kuriame sėdime, dizainas, ir skirtingas tradicijas puoselėjantys patiekalai. Galima sakyti, kad kultūra yra visur aplink mus. Tačiau dažnai mes imame nepastebėti mus supančių reiškinių ir jų įtakos mūsų kasdienybei. Taip nutiko ir su kultūra bei, ypač, jos poveikiu sveikatai.

Ilgą laiką vyravo diskursas, kad kultūrą mes vartojame tik norėdami papramogauti, o tai nėra ir negali būti prioritetu. Tiesa, net ir gerai leisdami laiką mes ilsimės, praturtėjame emociškai, gauname kitokią naudą.

Tačiau kultūros reikšmę mes prisiminėme pandemijos pradžioje, kuomet žmonės neteko galimybės fiziškai prisiliesti prie kultūros, ėmė prastėti mūsų psichologinė sveikata. Atitinkamai pradėjome kelti klausimus, kas gali mums padėti, atstatyti emocinę ar net fizinę būklę. Ir šioje vietoje pirmiausia į pagalbą atėjo kultūros ir kūrybinių industrijų sektorius, ėmęs dalintis viskuo, ką turi – organizavęs nemokamus nuotolinius renginius, veiklas, siūlęs įvairias idėjas. Tai padėjo žmonėms nepalūžti, stabilizuoti savijautą.

Tik tuomet vėl ėmėme pastebėti, kad galbūt kultūra gali tapti ne tik terpe gerai praleisti laiką, bet ir yra vienas iš veiksnių, darančių įtaką mūsų sveikatai. Apie tai privalom kalbėti dar garsiau.

Svarbu ir tai, kad šiuos klausimus į viešąją erdvę ėmė kelti kūrėjai, kurie yra neabejingi sveikatos, įtraukties, bendruomenės kūrimo temoms. Jie ėmė aktyviau siūlyti įvairias priemones ir kūrybines idėjas, veikiančias įvairias grupes. Jie mato to naudą ir poveikį.

– Kaip šia sritimi susidomėjot jūs pats?

– Būdamas jaunas, per televizorių pamačiau, kaip yra šokamas breikas. Man tai pasirodė įdomu, todėl su draugų grupele patys pradėjome užsiiminėti šia veikla. Tai man pačiam padėjo ištrūkti iš daugybės negatyvių socialinių ratų, nes iki tol buvau linkęs laužyti taisykles. Šokis tapo savotišku fokusu, o jo įvaldymas – tikslu. Ilgainiui įsiliejau ir į platesnes kūrybinių ir kultūrinių industrijų (toliau – KKI) sektoriaus veiklas.

Tuo pat metu pagal išsilavinimą esu socialinis pedagogas, tad mano žvilgsnis krypsta ne tik į kultūros sektorių, bet ir skatina žvelgti į įvairius socialinius kontekstus, domėtis senjorų, neįgaliųjų, stokojančių vaikų įtrauktimi, ieškoti būdų, kaip pagerinti jų emocinę, fizinę sveikatą.

Įdomu tai, kad kultūros poveikis itin išryškėja ne tik tarp vaikų ir jaunimo, bet ir tarp senjorų ar žmonių su negalia, pastebima didelė įtaka jų motorikai, atminčiai. Tuo įsitikinau ir dirbdamas kartu su dauno sindromą turinčiais jaunuoliais prie vieno spektaklio Vokietijoje. Įtraukus juos į kūrybinį procesą, per kurį laiką pagerėjo jų kalbos ir supratimo įgūdžiai, atmintis.

Kultūra sveikatai apima itin platų spektrą unikalių priemonių, kuriomis galime gerinti žmogaus savijautą. Tad jei šalies gyventojų sveikatą išties laikome vienu iš Lietuvos prioritetų, į ją turėtume vis dažniau žvelgti ir pro kultūros prizmę.

– Akivaizdu, kad mes nuvertiname kultūros poveikį sveikatai, tačiau turbūt lygiai taip pat svarbu ir stengtis jį pamatuoti kuo objektyviau?

– Tikrai taip. Žvelgiant į kitų valstybių praktiką, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK), čia jau daug metų yra įgyvendinamos įvairios kultūros sveikatai priemones. Viena iš jų yra „Socialinis receptas“, po truputį besiskinantis kelią ir Lietuvoje.

Matuodama šios priemonės poveikį, JK skaičiuoja, kad tai lėmė 27 proc. sumažėjusį žmonių hospitalizacijų skaičių bei 37 proc. sumažėjusį apsilankymų pas šeimos gydytojus skaičių. Tai girdėti itin aktualu ir mums, kuomet girdime, kad eilės pas gydytojus – milžiniškos, o norint jas peršokti, gyventojai pasitelkia kyšius.

Be to, JK skaičiuoja, kad 1 svaras, investuotas į kultūrines ir socialines veiklas bei priemones, valstybei sutaupo nuo 4 iki 11 svarų sterlingų.

Tai – nustatomi dalykai, o pritaikius atitinkamus modelius Lietuvoje, tokius rodiklius galėtume pamatuoti ir Lietuvoje. KKI sektorius labai džiaugiasi, kad atsiranda vis daugiau mokslinių tyrimų ir kitų pavyzdžių, kurie įrodo, kad kultūra teigiamai veikia tiek emocinę, tiek psichologinę ar fizinę būklę.

– Kodėl apie kultūrą sveikatai itin svarbu yra kalbėti iššūkių akivaizdoje?

Apskritai, krizės mus priverčia mąstyti kitaip, ieškoti pagalbos priemonių tiek sau, tiek kitiems – šiandienos atveju, ypač Ukrainai. Iššūkių akivaizdoje privalome tapti kūrybiškesni, drąsesni.

Iki šiol KKI sektorius nebuvo laikomas vertu didelių investicijų. Kol kas pagrinde kultūra ir kūryba yra finansuojama Lietuvos kultūros tarybos, tačiau tame nėra nuoseklumo, nes pasibaigus individualiems projektams, menininkų, kūrėjų veiklos tęstinumas nėra užtikrinamas. Galima sakyti, kad fragmentiškai lopome skyles.

Tiesa, svarbu pažymėti, kad pandemija lėmė ir tai, jog KKI sektoriaus atstovai suprato, kokie jie gali būti naudingi visuomenei, kokį poveikį jie gali turėti, atsirado ir didesnė jų pasiūla. Tačiau mes turime sudaryti platesnes galimybes jiems įsiveiklinti kūrybiniuose kontekstuose, juolab kad to poreikis iš visuomenės pusės tikrai egzistuoja, ypač santykyje su sveikata. Tai leistų daugiau ir kokybiškiau kurti, bendradarbiauti, mokytis, iššūkių akivaizdoje rasti būdus padėti sau ir kitiems.

Tačiau vis dar neturime vizijos, kuri leistų nuosekliai siekti šių tikslų. Tai svarbu ir mąstant apie Lietuvos identitetą – juk kultūra yra vienas iš dalykų, apibrėžiančių mus kaip lietuvius. Į tai reikėtų atsižvelgti mąstant ir kalbant apie mūsų valstybės ateitį, kaip ji atrodys.

– Galbūt gerai, kad šių pokyčių poreikis ateina iš paties KKI sektoriaus ir jie nėra nuleidžiami iš viršaus į apačią?

Pokyčių inicijavimas iš apačios į viršų savaime nėra blogas, tačiau Lietuvoje, ypač KKI sektoriuje, jis yra užsitęsęs per ilgai. Turime gausybę organizacijų, kūrėjų, kurie kultūros sveikatai kryptimi veikia daugybę metų, tačiau, vėlgi, tai yra jų asmeninė iniciatyva.

Matant pasirengusį dirbti sektorių, būtent dabar yra pats metas imtis strateginių veiksmų, išnaudoti čia slypintį potencialą, užtikrinti nuoseklumą, maksimalų poveikį, tęstinumą.

Džiugu, kad pokyčius matome Europos Sąjungos mastu – neseniai Europos Komisija užsakė parengiamąjį tyrimą, kurio pagrindu EK teiktų rekomendacijas valstybėms, kaip veikti kultūrą per sveikatą. Tad anksčiau ar vėliau tai turės būti akcentuojama ir Lietuvoje. Labai tikimės, kad šių permainų sulauksime kuo greičiau.

– Kokių konkretesnių priemonių galėtume imtis, norėdami paspartinti šias permainas?

Pavyzdžiui, KKI sektorius ir NKIKIA dalyvauja minėto „Socialinio recepto“ kūrime. Tai yra viena iš priemonių, galinčių apjungti tris taip reikalingas sritis ir, siekiant sveikatos per kultūrą, paskatinti bendradarbiavimą iš valstybės pusės: kultūrą, sveikatą ir socialinę bei darbo apsaugą. „Socialinio receptas“ tampa ir skirtingas ministerijas apjungiančia platforma, didina atskaitomybę ir atsakomybės prisiėmimą. Panašių priemonių ieškoti turime ir toliau.

Tiesa, tam tikras permainas galime matyti. Šiemet buvo įsteigta psichikos sveikatos puoselėjimo taryba, apjungianti skirtingas sritis, ministerijas, joje taip pat dalyvauja ir NKIKIA atstovai. Jau yra parengtos jaunimo emocinės ir psichikos sveikatos gerinimui skirtos rekomendacijos, kurios savyje talpina ir kūrybines veiklas, jų skatinimą ir puoselėjimą. Tad taryba tiki ir mato kultūros priemonių naudą sveikatai ir rekomenduoja, kad šios veiklos, yra būtinos, jas reikia remti ir skatinti. Bet tai turėtų būti skatinama gerokai platesniu valstybės lygmeniu.

Lapkričio 25 d. vyksiantis kasmetinis, jau 7-asis, nacionalinis kultūros forumas sieks kritiškai pažvelgti į šalies kultūros sektoriaus svarbą ekstremalių pokyčių akivaizdoje, kylančius iššūkius ir potencialius sprendimus. Forumo metu KKI sektoriaus atstovai bei ekspertai, akademinės bendruomenės nariai ir politikai diskutuos apie tai, ką kultūra gali duoti valstybei ir visuomenei bei kokia trumpalaikė ir ilgalaikė pagalba šiam sektoriui yra reikalinga, siekiant maksimaliai atskleisti jo potencialą.

Renginys 9 val. 30 min. startuos Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir bus transliuojamas tiesiogiai per Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą ir naujienų portalą LRT.lt čia>>> ir čia >>>

Daugiau apie Forumą galite sužinoti čia.