LIETUVOS KULTŪROS IR KŪRYBINIS SEKTORIUS SIEKS LAIPSNIŠKO KULTŪROS ĮSTAIGŲ ATVĖRIMO NUO BALANDŽIO

Penkiolikos įvairias sritis vienijančių kultūros ir kūrybinio sektoriaus asociacijų atstovai vienija jėgas, siekdami padėti LR Vyriausybei priimti būtinus sprendimus šio sektoriaus atlaisvinimui. Suprasdami, kaip ekspertams iš šalies sunku įvertinti sektoriaus pasirengimą atsiverti, ir išreikšdami pasitikėjimą LR Kultūros ministro Simono Kairio ir jo komandos pastangoms, kūrybinio ir kultūros sektoriaus atstovai siūlo sudaryti darbo grupę iš Sveikatos apsaugos, Kultūros bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų ir kultūros bei kūrybinio sektoriaus atstovų tam, kad ši grupė bendromis jėgomis parengtų detalų ir konkretų šalies kultūrinės veiklos atlaisvinimo planą, kuris galėtų būti pradėtas įgyvendinti nuo šių metų balandžio mėnesio.

Praėjusių metų gruodį Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės pristatytoje LR Vyriausybės programoje buvo aiškiai įvardinta kultūros ir kūrybinio sektoriaus svarba ekonomikai, psichikos sveikatai, švietimui ir socialiniam gyvenimui bei pripažinta, kad šis sektorius tapo vienu iš labiausiai dėl COVID-19 pandemijos nukentėjusių sektorių. Programoje buvo deklaruotas pažadas dėti visas pastangas, kad kūrybinis ir kultūros sektorius būtų išsaugotas, ir kad būtų palaikoma bei skatinama šio sektoriaus plėtra.

Lietuvos kultūros ir kūrybinio sektoriaus atstovai pasigenda argumentacijos, kodėl Vyriausybės pateiktas kultūros sektoriaus atlaisvinimo planas susietas su naujų susirgimo atvejų skaičiumi (atvejų skaičiumi 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų) ir testavimų rezultatais, bei kodėl kultūros sektoriui taikomas griežčiausias skaičiavimo algoritmas, kai panašiomis sąlygomis veikiančios verslo paslaugų vietos, prekybos įstaigos buvo atvertos taikant kitus kriterijus.

Stebėdami kintančias epidemiologinės situacijos tendencijas, jau parengtus vakcinacijos planus, persirgusiųjų COVID-19 infecija skaičių bei visuomenėje besiformuojantį imunitetą, penkiolikos kultūros ir kūrybinio sektoriaus organizacijų atstovai kreipėsi į Vyriausybę dėl skubaus ir konkretaus plano datų kultūros renginių atlaisvinimui peržiūrėjimo bei, atsižvelgiant į europinę kultūros sektoriaus praktiką, lygiagrečių pagalbos priemonių, skirtų kultūros ir kūrybos sektoriaus palaikymui, taikymo.

Anot kultūros ir kūrybinio sektoriaus atstovų, toks planas reikalingas dėl to, kad reikšmingos dalies kultūrinės veiklos organizavimui yra būtini parengiamieji darbai, ir jie dėl atskirų sričių specifikos negali įvykti kitą dieną po priimto sprendimo atlaisvinti veiklas. Tam, kad renginiai, koncertai galėtų vykti nuo vasaros, būtinas nuoseklus planavimas, etapinis laisvinimas, o kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui repeticijų, atlikėjų atrankų ir pan., veiklas būtina atnaujinti jau dabar.

Lietuvos kultūros sektorius praėjusio karantino metu jau įrodė, kad gali dirbti saugiai ir atsakingai, laikytis visų būtinų reikalavimų ir užtikrinti tiek darbuotojų, tiek lankytojų saugumą. Pasiruošta ir antrajai bangai, todėl Lietuvos kultūros ir kūrybinio sektoriaus atstovai atsakingai pareiškia, kad ir dabar jų sektorius yra pasiruošęs pradėti laipsniškai atsiverti, skaidant žmonių srautus ir suteikiant visuomenei galimybę praturtinti savo laisvalaikį, gauti būtiną poilsį nuo įtampos, patiriamo streso bei pamažu grįžti į gyvenimišką kasdienybę.

Lietuvos kultūros ir kūrybinio sektoriaus atstovai tiki, kad tik suvieniję jėgas ir išlaikydami abipusę pagarbą, kalbėdamiesi ir remdamiesi pirmo karantino metu sukaupta patirtimi, girdėdami pasauline praktika paremtus argumentus, keliausime mūsų Vyriausybės programoje nubrėžtos krypties – „asmenybės ir visuomenės gyvenimo kokybę keičiančios kultūros“, link bei išmoksime gyventi su šiuo ir bet kokiais kitais iššūkiais ateityje.

Nes, kaip pažymima aštuonioliktosios Vyriausybės programos, II skyriaus, trečiojo skirsnio, 64 dalyje, „Kultūra, menas, kūrybiškumas ir talentas yra svarbiausi Lietuvos ištekliai, nulemiantys brandžios, laisvos asmenybės ir pilietinės visuomenės raidą. <…> Stipri pilietinė visuomenė neįmanoma be pagarbos kultūrai, kuri nėra išlaikytinė, ji teikia akivaizdžią ekonominę naudą, kuria darbo vietas ir leidžia efektyviausiai paskleisti žinią apie Lietuvą, tai – diplomatijos ir ryšio su diaspora dalis“.

Valstybės teatrų (ir koncertinių įstaigų) asociacijos pirmininkas Audronis Liuga

Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkė Živilė Diawara

Asociacijos „Metų muzikos apdovanojimai” pirmininkas Martynas Tyla

Lietuvos kino rodytojų asociacijos vardu Raimundas Bilinskas

Kino industrijos asociacijos vardu Audrius Dūdėnas

Nevyriausybinių scenos meno organizacijų asociacijos vardu Gintarė Masteikaitė

Renginių industrijos asociacijos pirmininkas Valdas Petreikis
Lietuvos festivalių aljansas Algirdas Barniškis

Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas Raimundas Balza

Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė Diana Stomienė

Lietuvos regionų bibliotekų asociacijos vadovė Vida Garunkštytė

Kultūros vadybininkų asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Tertelis

Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) direktorė Agnė Begetė
Lietuvos muzikos verslo asociacijos vadovas Vaidotas Stackevičius
Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas Romas Matulis

(suderinta nuotoliniu būdu)