Close
Type at least 1 character to search
Į viršų

Italų ekonomikos profesorius: nors Lietuva yra maža šalis, kultūros sektoriuje ji katalizuoja didelius pokyčius

Italų profesorius Pier Luigi Sacco sako, kad nors Lietuva yra maža šalis, kultūros sektoriaus rėmuose ji katalizuoja didelius pokyčius, rašoma Nacionalinio kultūros forumo organizatorių pranešime žiniasklaidai.  

Chieti ir Pescaros universiteto ekonomikos profesorius, Europos inovacijų ir technologijų instituto Kultūros ir kūrybingumo projekto direktorius, Ekonomikos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vyresnysis patarėjas, Harvardo universiteto tyrėjas nacionaliniame kultūros forume, organizuojamame Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos, jau lapkričio 25 d. kalbės apie tai, kodėl kultūra yra ne tik laisvalaikio praleidimo būdas, o svarbus atsakymas į geopolitinius ir ekonominius iššūkius.

– Kaip pradėjote domėtis kultūra akademiniu lygmeniu?

– Mane visada domino klausimai, kylantys susikertant skirtingoms disciplinoms. Nebuvau tikras, kokias studijas pasirinkti, bet ekonomikos kryptį pasirinkau dėl Bocconi verslo mokyklos Italijoje siūlomos labai įdomios tarpdisciplininės programos, kurioje buvo mokoma teorinės ekonomikos, sociologijos, teisės, matematikos, ekonometrijos ir panašiai.

Kurį laiką dariau tai, ką tradiciškai daro ekonomistai – dirbau su makroekonomikos modeliais, žaidimų teorija, tačiau iškart po doktorantūros studijų gavau profesoriaus asistento poziciją Florencijoje. Vėliau persikrausčiau į Boloniją, dar vėliau – į Veneciją. Išryškėjo tendencija, kad apsistodavau miestuose, kuriuose paveldas buvo itin ryškus, o nuolat stebėdamas tokią aplinką ėmiau vis labiau domėtis kultūra. Ši sritis mane suintrigavo, nes kultūra nėra itin populiarus laukas ekonomikos tyrimams.

Be to, pradėjęs mąstyti apie kultūrą, spręsti problemas imi visai kitaip. Kuo daugiau tai dariau, tuo labiau man tai patiko. Žvelgiant iš ekonomikos perspektyvos, pasukau nepramintu keliu. Bandžiau suprasti, kokią įtaką žmonių elgesiui daro kultūra.

– Sakote, kad ekonomikos atžvilgiu kultūra nėra laikoma svarbia. Kodėl taip yra?

– Pagrindinė priežastis yra tai, kad mums sunku suprasti kultūros vaidmenį žmogaus gyvenime. Šiandien kultūrą esame linkę tapatinti su pramogomis ir laisvalaikiu. Mano nuomone, tai yra siauras požiūris, kuris neatskleidžia kultūros reikšmės žmogui. Kuo labiau gilinuosi į konkrečius tyrimus, kuriais bandoma suprasti, kaip kultūra tapo svarbi žmonėms, tuo aiškiau suvokiu, kad ji yra ne Maslovo poreikių hierarchijos piramidės viršuje, o jos apačioje – ji susijusi su išgyvenimu. To nesuprasdami imamės nefunkcionalių strategijų, kurios galėtų būti daug pranašesnės ir efektyvesnės, jei tinkamai įvertintume kultūros vaidmenį.

– Galbūt galėtumėte pateikti pavyzdžių, kaip kultūra paskatina socialinius pokyčius ir kokį poveikį ji daro?

– Jau kurį laiką domiuosi sąsajomis tarp Graikijos teatro ir demokratijos atsiradimo senovės Atėnuose. Įdomu tai, kad šie du dalykai vystėsi koja kojon. Norint sukurti demokratinę organizaciją nuo nulio, kaip atsitiko Atėnuose, reikia išspręsti bent dvi problemas. Pirma, autorystė – žmonės turi būti atsakingi už tai, ką sako. Antra, jie turi gebėti užsiimti socialine simuliacija, t.y. neegzistuojančių pasaulių išgalvojimu.

Kalbant apie autorystę, verta prisiminti, kad rašymas kaip technologija ankstesniais laikais pagrinde buvo naudotas praktiniams tikslams. Pavyzdžiui, nežinome, ar po Homero vardu slypi vienas asmuo, ar gerokai daugiau žmonių, nes anksčiau, kai kultūra buvo perduodama iš lūpų į lūpas, autorystės sąvoka buvo labiau miglota. Tuo tarpu būtent graikų teatre pjeses imta transkribuoti, o jų autorystę – priskirti konkrečiam žmogui. Tai sukūrė iki tol nematytą autorystės idėją.

Pereinant prie socialinės simuliacijos, svarbu pažymėti, kad svarstant galimus įstatymus demokratinėje visuomenėje, negalite tiesiog pasakyti, kad norite vieno ar kito. Turite aptarti, kas nutiktų bet kokiame įmanomame pasaulyje, jeigu jūsų siūlomas įstatymas būtų priimtas. O kognityviniu požiūriu, argumentuotas samprotavimas apie neegzistuojančius pasaulius yra labai sudėtingas procesas. Ką mums duoda teatras? Juk tai pirmiausia ir moko užsiimti socialinė simuliacija bei kurti galimus pasaulius.

– Kaip dar kultūra gali pakeisti mūsų kasdienybę?

– Kultūros svarbą pabrėžia daugybė kitų faktorių. Pavyzdžiui, kultūros sektorius gali tapti tiltu į bet kurį kitą segmentą, todėl sėkmingi vietinės plėtros modeliai dažniausiai būna tie, kuriuose kultūros sektorius užima pagrindinį vaidmenį. Yra begalė pavyzdžių, kai kultūra sukuria beprecedentį dialogą tarp skirtingų sektorių.

Vienas iš jų – Linco mieste, Austrijoje, 1979 m. įkurtas „Ars Electronica“ institutas ir festivalis, paskatinęs austrus permąstyti savo požiūrį į Lincą, perkurti ilgus metus vyravusį industrinio miesto įvaizdį ir paversti jį žinių ir kultūros židiniu. Įdomu tai, kad 2009 m. Lincas kartu su Vilniumi buvo Europos kultūros sostinėmis.

– Apskritai, ar žmonija galėtų egzistuoti be kultūros?

– Kultūra yra neatsiejama žmogaus prigimties dalis – žmonijos istorijoje nebuvo nė vienos visuomenės, kurioje neegzistuotų kultūra. Jautrumas kultūrai veikia daugelį mūsų egzistencijos aspektų – emocijų valdymą, kognityvinį ir socialinį vystymąsi ir net daro įtaką mūsų kasdienei gerovei. Be to, reaguojant į kultūrą suaktyvėja mūsų hormoninė sistema, mes patiriame net epigenetinį poveikį – kultūrinė patirtis turi įtakos žmogaus genams. Galima sakyti, kad kultūrai esame užkoduoti biologiškai. Tad esame gyvas įrodymas, kad kultūra nuo mūsų yra neatsiejama.

– Kodėl tuomet kultūrai vis dar skiriame nepakankamą dėmesį?

– Klaidinantį žmonių požiūrį į kultūros svarbą lemia tai, kad ją asocijuojame su laisvalaikiu. O mums svarbiausi dalykai pasaulyje atrodo tie, kuriuos atliekame darbo metu. Tačiau yra priešingai.

Tik dabar mokslas pradeda suprasti, kad kultūra yra būtina lavinant svarbiausius prisitaikymo įgūdžius – gebėjimą suprasti kitus žmones, užsiimti socialinėmis simuliacijomis, remtis kitų žmonių patirtimi ir iš jos mokytis bei kt. Tačiau šiuos įgūdžius galime lavinti tik saugioje aplinkoje, o vėliau juos pritaikyti atėjus pavojui. Pavyzdžiui, susitapatinę su knygos ar filmo veikėjais, patekusiais į sudėtingą situaciją, mes mokomės, kaip reikėtų elgtis realybėje. Juk lėktuvo pilotas, norintis valdyti orlaivį, privalo ištisas valandas praleisti simuliatoriuje.

Tad tai, kad kultūrai mes skiriame savo laisvalaikį, kaip tik byloja apie jos neįkainojamą reikšmę žmonėms.

– Ar manote, kad turėtume keisti ne tik savo požiūrį į kultūrą, bet ir jos vartojimo įpročius?

– Ilgą laiką buvo manoma, kad kultūrą galima sudėti į vieną dėžutę, kad žmonės turėtų „vartoti“ tik tam tikras kultūros rūšis. Tačiau tai lėmė daugybės žmonių diskriminavimą. Ir tik dabar pradedame suprasti, kad kultūra yra daugiasluoksnė. Juk žmonės, atėję iš aplinkos, kurioje klasikinė muzika ar eksperimentinis teatras nėra pripažįstami, gali manyti, kad tai neatitinka jų skonio ar interesų. Bet tai netiesa.

Esant prievolei tam tikras patirtis vertinti kaip vienintelį būdą kultūrai patirti, žmonės dažnai to atsisako, nes nenori, kad jiems būtų nurodinėjama. Tačiau jei esi laisvas eksperimentuoti ir rinktis, gali pats nustebti pamatęs, kas tave iš tiesų domina.

Tad pagrindinė užduotis – sukurti neįpareigojančią aplinką, kurioje kiekvienas galėtų laisvai klaidžioti ir rasti savo kelią kultūroje. Juk ji nėra tai, kuo ją laiko žinovai – kultūra yra viskas, kas yra susiję su estetika, prasmės paieškomis ir dar daugiau.

– Nacionaliniame kultūros forume kalbėsite apie kultūrą kaip atsaką į geopolitinius ir ekonominius iššūkius. Ką akcentuosite savo pranešim?

– Daugelis socialinių iššūkių, su kuriais susiduriame – klimato kaita, socialinis neteisingumas, net konfliktai – yra susiję su problemomis, kurias labai sunku įveikti pasitelkus tradicines politines priemones. O dėl daugybės jau paminėtų priežasčių kultūra gali tapti svarbiu, tačiau iki šiol neapsvarstytu politinių problemų sprendimo komponentu. Kultūra nėra panacėja. Tačiau asmeniškai raginu į kultūrą žiūrėti daug rimčiau, nei esame įpratę, nes ji yra esminis veiksnys, galintis padėti išspręsti žmonijos problemas.

– Tačiau kultūrai kyla ir trumpalaikių išbandymų – infliacija, karas, augančios energijos kainos. Kaip kultūrai išgyventi tokiomis sąlygomis?

– Būtent todėl ir turime įtikinti žmones, kad kultūra yra nepaprastai svarbi. Ištikus krizei, mums kyla pagunda mažinti kultūros biudžetą, nes manome, kad tai mažiausiai reikšminga sritis. Norint to išvengti, turime daugiau dėmesio skirti kultūrinio poveikio vertinimui ne tik iš ekonominės, bet ir iš socialinės bei elgsenos perspektyvos.

Tai reiškia, kad valstybė, ypač ilgalaikėje perspektyvoje, taip pat turėtų užimti svarbų vaidmenį. Ji šiuo atveju turėtų tapti tarpininke ir kurti tinkamas sąlygas veikti, o ne perimti kultūros sektoriaus vaidmenį iniciatyvos ir inovacijų klausimais. Itin svarbu ir atpažinti naujai besiformuojančias sritis bei rasti geriausią būdą padėti joms vystytis. Tik reikėtų nepamiršti, kad tinkamai paruošus sceną, vėliau būtina pasitikėti jos dalyviais.

Svarbu ir tai, kad jei kultūra nori užimti ambicingesnį vaidmenį visuomenės gyvenime, jos atstovai turi būti atviri pokyčiams. Tai apima ir pasiruošimą permąstyti savo vaidmenį kultūros sektoriuje, megzti dialogą su įvairiomis visuomenės grupėmis, įvertinti savo veiklos poreikį ir, galiausiai, pripažinti savo klaidas bei iš jų mokytis.

Lapkričio 25 d. vyksiantis kasmetinis, jau 7-asis, Nacionalinis kultūros forumas sieks kritiškai pažvelgti į šalies kultūros sektoriaus svarbą ekstremalių pokyčių akivaizdoje, kylančius iššūkius ir potencialius sprendimus. Forumo metu KKI sektoriaus atstovai bei ekspertai, akademinės bendruomenės nariai ir politikai diskutuos apie tai, ką kultūra gali duoti valstybei ir visuomenei bei kokia trumpalaikė ir ilgalaikė pagalba šiam sektoriui yra reikalinga, siekiant maksimaliai atskleisti jo potencialą.

Renginys 9 val. 30 min. startuos Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir bus transliuojamas tiesiogiai per Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą ir naujienų portalą LRT.lt: I dalis >>> ir II dalis >>>