Urbanistinis tankinimo poveikis ir planavimo motyvai

Nuotolinių paskaitų ciklo „Subalansuotas miestų tankinimas“ I Dalis

2024 m. pavasarį visų laukia nuotolinių paskaitų ciklas „Subalansuotas miestų tankinimas”, kviečiantis aptarti įvairius šio proceso aspektus.

Miestų tankinimas vienas populiariausių tvarios miestų plėtros strategijų. JT agentūra Habitat akcentuoja, kad siekiant įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus, gyventojų tankumas turi būti didesnis nei 150 gyv./ha. Regis, miestų tankinimas lyg ir neišvengiamas dalykas, tačiau jo poveikis – daugiavektorinis, tad norint, kad Lietuvos miestai būtų gyvybingi, atsparūs pokyčiams, svarbu atsižvelgti į skirtingas tankinimo proceso poveikio sferas – išlaikyti jų pusiausvyrą. Tam reikia žinių.

Ciklą, kurio partneris yra portalas „Statyba ir architektūra“ / sa.lt ir kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir UAB „ACO Nordic“, sudaro 6 paskaitos. Jas skaitys įvairių sričių ekspertai iš Lietuvos ir užsienio. Laukiami profesionalai ir visi, kam rūpi architektūra ir miestokūra. Pirmoji ciklo paskaita vyks 2024 m. vasario 21 d.

Pirmos ciklo paskaitos „Apie urbanistinį tankinimo poveikį ir planavimo motyvus“ (On urban densification effects and planning motivations, paskaita anglų k.) lektorė – architektė-urbanistė, dr. Meta Berghauser Pont, klausia „ar didesnis miestų tankumas prisideda prie tvaresnių miestų ir bendruomenių?“ Jos paskaitoje nagrinėjamas didesnio tankumo (kaip priemonės) efektyvumas siekiant tvarios miesto plėtros tikslo. Pasak lektorės, tyrimai parodė, kad nors yra teigiamas miestų tankinimo poveikis viešajai infrastruktūrai, transportui ir ekonomikai, bet yra ir neigiamas poveikis aplinkai, gyventojams ir jų sveikatai. Tai atskleidžia, kokia sudėtingas užduotis tenka miestų planuotojams – įvertinti kompromisus, susijusius su tankinimu, ir prisitaikyti prie dabartinių urbanizacijos tempų, ir užtikrinti gamtinės aplinkos bei gyventojų gerovę. Nustatyta, kad kai kurios temos yra per daug atstovaujamos tyrimuose (transporto poveikis), retai aptariamos praktikoje (poveikis aplinkai), o lyginant motyvus ir įrodymus (socialinis poveikis) yra nesuderintos. Meta Berghauser Pont parodys, kad planavimo praktika Švedijoje labiau teigiamai vertina tankinimo indėlį į tvarią miestų plėtrą, nei rodo tyrimo rezultatai.

Paskaitoje laukiami visi: tiek architektai profesionalai, tiek kraštovaizdžio ar paveldo specialistai, sociologai, politikai, žmonės, neabejingi savo aplinkai, ateičiai.

• DATA: visi besidomintys kviečiami paskaitas žiūrėti nuotoliniu būdu 2024 m. vasario 21 d., trečiadienį, 11.00 val. (registracija nuo 10.30 val.).
• TRUKMĖ: 2 ak. val.
• VIETA: paskaita vyks nuotoliniu būdu ZOOM konferencinėje platformoje (užsiregistravusieji pakvietimą gaus el. paštu). Vėliau paskaitą bus galima peržiūrėti youtube kanale.

Renginys nemokamas. Registruotis čia: https://forms.gle/NAZGAa7w6tWgqhLY6

Programa:
10.30-11.00 Registracija ZOOM platformoje
11.00-12.30 „Apie urbanistinį tankinimo poveikį ir planavimo motyvus“
(On urban densification effects and planning motivations) (lekt. architektė-urbanistė, dr. Meta Berghauser Pont; moderuoja Aida Štelbienė)
12.30-12.45 klausimai/ atsakymai
12.45-13.00 norintys pažymėjimo dalyviai, kurie neužsiregistravo su vaizdu ir garsu, atsako į kelis klausimus išklausytos paskaitos tema